Šiemet vėl vyko kasmetinė tarptautinė „Baltic furniture 2010“ paroda Latvijoje. Ir Kipsalos tarptautiniame parodų centre užvirė darbai. Parodoje buvo demonstruojami baldai pagaminti Baltijos šalyse, įvairūs dizaino bei dekoratyviniai interjero sprendimai, ir netgi kompaktinės baldų projektavimo programos.
Savo darbus atsivežė ir eksponavo Lietuvos dizaino atstovai, jau žinomi „stambaus kalibro“ dizaineriai, spėję gauti įvairiausių laimėjimų, tokie kaip Mindaugas Žilionis, Juozas Brundza bei Nauris Kalinauskas ir sėkminga naujokė Inga Mrazauskaitė.
Po pavadinimu „Lithuanian design block“ sutilpo visi dalyvavę lietuviško dizaino autoriai. Kelias dienas kantriai darbuodamiesi ir laukdami konkurso rezultatų, lietuviai džiaugėsi, kad latviai parodos lankytojai vertino ir skyrė daug dėmesio mūsų dizaino perliukams. Mat mūsų stendas viliojo visų akis, jame buvo galima atrasti J.Brundzos kabyklą „Auga“, M.Žilionio transformuojamą baldą „SOSS“ , kuris parodos eigoje iš vienviečio tapo dviviečiu bei naujovėmis papildytą jo kolekciją „Bolero“, N.Kalinausko lentyną „Quad“, P.Vitkausko mažąją „Kudirką“ bei kitus favoritus.
Labai norėčiau būti draugiška latviams, tačiau bendrame parodos kontekste būtent mūsų stendas buvo kaip šviesa tunelio gale. Į tą šviesą publika ėjo, žiūrėjo, lietė ir žavėjosi. Taigi, grįžkime prie parodos konkurso, kurio taip laukėme, nes „Lithuanian design block“ dalyviai buvo užpildę paraiškas ir ketino jame dalyvauti. Deja, konkursas staiga, niekam neįspėjant, patapo ne tarptautiniu, bet nacionaliniu. Lietuviai tapo net neįtraukti į vertinimo procesą, komisija juos apėjo kukliai nudelbusi akis. Tik vėliau užkalbinus vieną komisijos narį, Lietuvos dizaino atstovai sužinojo labai daug versijų, kodėl jie liko už borto.
Viena iš versijų, kad kažkas kažkam laiku nepersiuntė lietuvių dizainerių pildytų paraiškų dalyvauti konkurse, tačiau oficialaus konkretumo pasigedome. Štai tokiam kalambūrui atsitikus, broliai latviai turbūt jautėsi prastai, o mes netikėtai, todėl savo nedėmesingumą jie išpirko surengtomis vaišėmis ir fotosesija su atstovais iš Lietuvos, šalia „Lithuanian design block“ stendų. Juk visai neseniai, vos prieš metus, šioje parodoje lietuviai nuskynė prizines vietas (J.Jurgaitis su baldu „Alien“ ir J.Brundza su kabykla „Auga“).
Šiais metais lietuvių darbai be abejonės buvo vieni iš stipriausių ir tikrai konkurencingi, tačiau sužaisti garbingos partijos neteko galimybės. Ką gi, intriguojantys lietuvių nuotykiai Kipsalos tarptautiniame parodų centre, neužtemdė nuotaikų ir leido atsipūsti nuostabiame Rygos senamiestyje.
Kaip tyčia ar visai netyčia, paskutinėmis viešnagės dienomis, man į rankas pakliuvo straipsnis apie tai, kad skelbtame Latvijos Nacionalinio Dailės Muziejaus pastato ir aplinkos rekonstrukcijos konkurse, iš 28 pasiūlytų tarptautinių projektų, laimėjo būtent lietuvių architektų pasiūlymas. Kaip labiausiai tinkantis ir tausojantis aplinką. Straipsnio antraštė „Turėsime lietuvišką Latvijos Nacionalinį Dailės Muziejų“ skambėjo mažų mažiausiai su ironijos, o gal ir pavydo gaidele. Gal tikrai, pamaniau, mes lietuviai tokie šaunūs ir nepralenkiami, ir latviai, deja, tai supranta...
