Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Prisimenant Rugsėjo 11-ąją

Įkrauk reporterio nuotrauka /
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Daugelis iš mūsų turbūt su liūdesiu prisimena tą netikėtą rudens vakarą, kai šiltai sėdėdami namuose išgirdome skaudžią žinią: „devyniolika teroristų, susijusių su „Al-Qaeda“, užgrobė keturis komercinius keleivinius lėktuvus.“

Daugelis iš mūsų turbūt su liūdesiu prisimena tą netikėtą rudens vakarą, kai šiltai sėdėdami namuose išgirdome skaudžią žinią: devyniolika teroristų, susijusių su Al-Qaeda“, užgrobė keturis komercinius keleivinius lėktuvus. Kiekvienoje užgrobėjų grupėje buvo po vieną asmenį, mokėjusį pilotuoti lėktuvą. Lėktuvų užgrobėjai du iš lėktuvų nukreipė į Pasaulio prekybos centrą Niujorke, po vieną į kiekvieną bokštą dvynį, kurie netrukus po smūgių sugriuvo ir apgadino aplink esančius pastatus. Trečią lėktuvą užgrobėjai nukreipė į Pentagoną netoli Vašingtono. Ketvirtas lėktuvas nukrito keleiviams pabandžius perimti lėktuvo kontrolę iš teroristų.

Tada buvau dar pakankamai maža tai suprasti. Man atrodė, kad visa tai – netikra, man, tada dar visai vaikui, atrodė, kad tie žmonės, kaip žaidimuose – atgis. Ateis nauja diena, prasidės naujas gyvenimas. Kaip žaidime. . . Tačiau tai neįvyko. Nė vienas žuvęs neatgijo. Šimtai, tūkstančiai mirusių, dar daugiau sužeistų... O kiek tada ten geranoriškų žmonių dovanojo savo laiką, sveikatą, bandydami išgelbėti dar likusius griuvėsiuose gyvus žmones, kurie vos gaudydami kvapą, maldavo pagalbos... Tą dieną Jungtinėse Amerikos Valstijose šimtai sūnų, dukrų neteko savo tėvų, šimtai žmonų neteko savo mylimų vyrų, tūkstančiai mamų neteko savo vaikų... Skaudu ir graudu...

O štai dabar, praėjus visam dešimtmečiui nuo šios katastrofos, likę gyvi ugniagesiai, policininkai ir paprasti žmonės kenčia nuo įvairių plaučių ligų: klastingojo plaučių vėžio, bronchinės astmos, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos ir kitų. Kiekvieną dieną jie kovoja, kad galėtų matyti mylinčią šeimą, saulės spindulius ryte ir vaikų šypsenas. Kiekvieną dieną jie pradeda vienodai, tai ne rutina, tai tarsi „dienos palaiminimas“, be kurio jie negalėtų pasitikti vakaro. Kiekvieną dieną jie turi išgerti apie 30 tablečių nuo įvairiausių ligų... Dėl prieš dešimtmetį sukelto šoko, jie negali užmigti, o kai pagaliau užmiega, jie pabunda po valandos, klykdami iš siaubo.

Tą kartą jie nenusisuko, kai kitiems reikėjo pagalbos, jie neatgręžė nugaros ir nenuėjo šalin, jie drąsiai kovojo dėl net nepažįstamų žmonių gyvybių, ir net nesudvejojo... Tačiau dabar, kai jiems labiausiai reikia valstybės pagalbos, ji nenori nieko girdėti, ji užmerkia akis realybei... Ji nenori girdėti, tačiau ji nori, kad ją girdėtų. Ar tai neatrodo šiek tiek kvaila?

Šiandien, kai pasaulyje išleidžiama šimtai tūkstančių dolerių kariniams įrenginiams, ir taip švaistomas valstybių biudžetas, didelė ir galinga valstybė negali skirti lėšų kovai su Kruvinosios dienos padariniais.  Tie didvyriai neprašo šlovės ar garbės, jiems tiesiog reikia išgyventi, jiems tiesiog reikia lėšų išgyventi... Ir jeigu tokiai valstybei galiūnei tai atrodo per daug, tiems, kurie balansavo tarp gyvenimo ir mirties, o dabar juda mirties link, tada aš neturiu nė vieno žodžio, kurį galėčiau pasakyti, nes, mano nuomone, kiekvienas iš mūsų yra svarbus ir reikalingas, ir kiekvienam turime suteikti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia, nes niekada nežinome, kada mums prireiks jo pagalbos.

Komentarai
Temos Rugsėjis
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt