Rugpjūčio 3-ią dieną Amsterdamo savivaldybėje vyko tarptautinė konferencija apie LGBT meną ir jo padėtį Europoje. Jaunasis kino režisierius Romas Zabarauskas, pakviestas Nyderlandų Lietuvių Kultūros Centro, skaitė pranešimą apie seksualinių mažumų padėtį Lietuvoje ir kartu susirinkusiems pristatė savo filmą „Porno melodrama“.
Romai, papasakok daugiau apie konferenciją, kurioje dalyvavai?
Buvo įdomu, nes Amsterdamo savivaldybėje vykusioje konferencijoje dalyvavau... iš savo namų Vilniuje. Mat su konferencijos dalyviais teko bendrauti per Skype. Pagrindinės konferencijos temos - gėjų menas, ar toks apibrėžimas yra tinkamas ir apskritai kaip menas gali veikti socialinėmis, politinėmis temomis.
Nori pasakyti, kad menas gali būti skirstomas į „gėjų“ ir „negėjų“ meną?
Mano nuomone, ne. Konferencijoje pritariau garsaus olandų fotografo Erwin Olaf’o nuomonei. Nors jis teigė, jog pastaraisiais metais svarsto, ar nereiktų kurti socialiai jautraus meno, tačiau kartu jis abejojo, kad „gėjų meno“ apibrėžimas tikslingas. Mano manymu, tikrai ne, nes ir į paprasto šiuolaikinio meno apibrėžimą įeina socialiniai, politiniai aspektai, nesvarbu, ar jie susiję su gėjų teisėmis, ar su, tarkim, kova prieš korupciją... Todėl savo kalbą baigiau šūksniu: „ErwinOlaf, nekurk gėjų meno, kurk meną!“ Žinoma, seksualumas, homofobija, netolerancija yra stiprios ir svarbios temos - ir toliau žadu jas nagrinėti savo kūryboje, tuo labiau, kad patyriau šiuos dalykus savo kailiu. Bet tai yra menodalis. Tokie kino režisieriai kaip Fassbinder, Visconti ar Douglas Sirk taip pat yra gėjai ir taip pat vienaip ar kitaip nagrinėja šias temas, bet dėl to jie netampa „gėjų menininkais” - visų pirma jie yra tiesiog geri režisieriai.
Romai, buvai jauniausias konferencijos dalyvis, tačiau palikai kone ryškiausią įspūdį. Ar nebaisu reikšti savo mintis tarp tiek daug autoritetingų asmenybių? Juk konferencijoje dalyvavo ne tik menininkai, bet ir Olandijos savivaldybių, Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų atstovai.
Buvo šiek tiek neramu, ypač todėl, kad nemačiau auditorijos veidų, jų reakcijos - tik girdėjau juoką ir jau vėliau išgirdau teigiamų atsiliepimų. Tačiau kai žinai, ką nori pasakyti, tai ir pasakai.
Kokia užsieniečių nuomonė apie Lietuvą? Žiūrėdami tavo filmą jie susidaro gan neigiamą įspūdį apie lietuvių požiūrį į seksualines mažumas.
Jeigu kas nors susidaro tokį įspūdį, tai todėl, kad taip ir yra - Lietuvos įvaizdį teršiu ne aš, o homofobiški politikai, ar kiti visuomenės „veikėjai”. Vis dėlto kiekvieną kartą pristatydamas filmą pabrėžiu, kad mano amžiaus žmonės, kurie ir yra Lietuvos ateitis, tokiai homofobijai visiškai nepritaria, o tai jau neša pozityvią žinią. Taip pat nustebinau konferencijos dalyvius pabrėždamas, jog filmą parėmė pačios Lietuvos kultūrinės institucijos.
Romai, ar tavo filmas bus rodomas LGBT filmų festivalyje „Kitoks kinas”?
Ne.
