Šaltasis metų periodas tikras išbandymas žmogaus odai, ypač veido, kurios aklinai nepridengsi nei šaliku, nei plačia palto apykakle. Veido oda lauke vis tiek liks nuoga. Tai tas, kaip basomis ar neapsirengus išeiti į gatvę, kai už lango minusinė temperatūra, pučia žvarbus vėjas, šlapdriba.
Anot dermatovenerologo Pragiedrulio Veličkos, kai odą dirgina stiprus, gūsingas vėjas ir darganos, temperatūra nukrenta iki ar žemiau nulio, sulėtėja kraujotaka, o kartu ir medžiagų apykaita, taigi odos ląstelės gauna mažiau deguonies ir ji tampa sausesnė, pradeda šerpetoti, sudirgsta, parausta, ima niežėti. „Šaltojo periodo oro „vonių" kaita (patalpose šilta ir sausa, o lauke - šalta) skatina paūmėti ir kai kurias odos ligas, pavyzdžiui, dėl temperatūros svyravimų gali išsiplėsti veido kraujagyslės, dėl drėgmės trūkumo - atsirasti egzema. Odai tenka išnaudoti visus sugebėjimus prisitaikyti prie tokių aplinkos sąlygų", - tvirtino gydytojas.
P.Veličkos teigimu, lapkričio - vasario mėnesiais paprastai padaugėja pacientų, kuriems nustatoma arba jau buvo nustatyta ir paūmėja vadinamoji alergija šalčiui. „Pasitaiko pacientų, kurie odą buvo nušalę prieš kelerius metus, o dabar raudonai melsvos dėmės vėl išryškėja. Jos lieka visam gyvenimui", - aiškino dermatovenerologas. P.Velička tvirtino, jog skundžiantis alergija šalčiui, būtina itin akylai saugoti atvirų kūno dalių (veido, rankų) odą nuo žvarbaus vėjo ir šalčio, naudoti pusriebius arba riebius kremus. Kartais reikia gerti antialerginių vaistų. Vaikams jie skiriami sirupo pavidalu.
„Kalbant apie odos priežiūrai skirtus kremus, dieninis kremas turėtų pasižymėti maitinamosiomis ir minkštinamosiomis savybėmis, taip pat turėti apsaugą nuo saulės spindulių, nes rudenį ir žiemą jie ne mažiau kenksmingi negu vasarą. Kadangi dienos metu oda dėl sauso patalpų oro netenka daug drėgmės, vakare jai reikalinga ypatingai švelni priežiūra. Pravartu naudoti neriebų drėkinamąjį kremą, gelį ar emulsiją su hialurono rūgštimi ar terminio šaltinio vandeniu," - pasakojo dermatovenerologas.
Vaistininkės Zitos Janušauskienės teigimu, nors labai didelių šalčių šį rudenį dar nebuvo, nemažai į vaistines užsukančių žmonių skundžiasi perštinčia, suskeldėjusia, šerpetojančia, paraudusia oda. Visi šie simptomai būdingi ir nušalusiai odai. „Svarbu atminti, jog be tinkamos apsaugos su šaltu oru susijusių odos traumų pasitaiko ir aukštesnėje nei 0°C temperatūroje. Ypač jei pučia stiprus vėjas, oras yra drėgnas. Kad oda išvengtų nušalimų, būtina naudoti riebias kosmetikos priemones, kurių sudėtyje yra lipidų, keramido-3 ir biotino. Keramidas-3 - tai natūralus odoje esantis lipidas, jis ypač svarbus odos apsaugai. Derinamas su biotinu, šis komponentas skatina odoje vykstančią lipidų gamybą, maitina odą ir saugo ją nuo išsausėjimo. Efektyvi yra ir kosmetika su vitaminu A - pastarasis efektyviai saugo odą nuo išsausėjimo, šerpetojimo ir pleiskanojimo, bičių vašku - šis ingredientas palaiko natūralų odos drėgmės balansą. Vitaminai C, E, P ir karotinas praturtina odą vertingomis medžiagomis, stiprina natūralią jos apsaugą. Šaltuoju metų periodu išsausėjusiai odai itin tinkamos priemonės, savo sudėtyje turinčios pantenolio, ramunėlių, liepžiedžių, jojoba ar migdolų aliejaus", - vertingąsias kosmetikos sudėtines dalis vardino vaistininkė.
Dermatovenerologas P.Velička pridūrė, jog šaltasis metų periodas labiausiai neigiamai veikia šių žmonių odą: jaunų (kūdikiai turi nedideles galūnes, nedaug juda) ir vyresnio amžiaus (skundžiasi sutrikusia kraujo apytaka, taip pat mažiau juda) asmenų, sergančiųjų diabetu, ateroskleroze, širdies ir psichinėmis ligomis, rūkančių ar vartojančių alkoholį, išsekusių, nuolat jaučiančių nuovargį.
