Laisvės gynėjų dieną pilna Kauno sporto halė stebėjo Sausio 13-osios aukoms atminti skirtą Giedriaus Kuprevičiaus poetinę oratoriją „Amžinoji šviesa“.
Scenoje pasirodė Kauno miesto simfoninis orkestras bei Kauno valstybinis choras, diriguojami Modesto Pitrėno. Dramatiški muzikos garsai ir puikūs choristų balsai suvirpino sielą, privertė galvoti apie mūsų vienybę, brangią tėvynę.
Klausytojus nuostabiais balsais žavėjo ir solistai Liudas Mikalauskas bei Ona Kolobovaitė.
Renginio metu smuiką virkdė garsus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, fliugelhornu grojo Valerijus Ramoška, o fortepijonu, stovėjusiu pačiame salės viduryje, skambino pats kompozitorius Giedrius Kuprevičius.
Vaizdo projekcijose metaforiškai atgijo istoriniai įvykiai: apsnigtų medžių apsupty ėmė ryškėti šviesos žiburėlis, pasirodė žmogus, benešąs ugnį, kurią keitė ledo gabalai. Liepsnų liežuviai ištirpdė ledą, pasirodė gražių vandens lelijų vaizdiniai, kuriuos vėliau keitė kūdikiu vedina moteris: pirmuosius žingsnius žengiantis vaikas griuvo ir vėl stojo, griuvo ir vėl stojo...
Kūrinio pabaigoje oratoriją vainikavo choristų ir publikos atliekama bendra daina: susikibę rankomis atlikėjai ir žiūrovai drauge lingavo, traukė dainos žodžius. Lietuvius vienijusi akimirka privertė ne vieno klausytojo skruostu nuriedėti ašarą...
Nuotraukų autorė: Lina Pankratjevaitė
