Jauna kalaitė paskui mano dukrą sekė nuo senamiesčio. Ėjo iš paskos iki pat namų Žirmūnuose. Nepasitraukė ir kantriai laukė dukros, kol ši apsipirkinėjo krautuvėje, paskui atlydėjo iki laiptinės. Užtrenkti prieš ją duris negalėjome, nors namuose turiu du šunis ir katę.
Kalaitė, nors ir jauna, bet kuo puikiausiai išauklėta, labai gerų manierų: santūri, neloja, žino savo vietą, neprašo nuo stalo maisto, klusni. Ji tikrai turėjusi namus, greičiausiai gyveno bute, nors pakankamai judrioje gatvėje klaidžiojo viena ir be apykaklės. Dukra inteligentiškai viešniai davė Kafkos vardą: tądien, kai ją rado, senamiesčio parke skaitė šio rašytojo romaną.
Kafka - elegantiškai gracinga ir labai draugiška žmonėms: ramiai leidosi maudoma, ėsdama leidžia liesti jos maistą. Turiu tik vieną bėdą - ji visai nenori dalytis šeimininkais ir vienu stogu su mano kitais dviem šunimis ir kate.
Kafkai profilaktiškai sušėrėme vaistų nuo kirminų, išmaudėme, ji yra sveika. Išnaršėme internete visus galimus skelbimus apie dingusius šunis, paskelbėme ir patys apie Kafką. Tačiau jos iki šiol niekas neieško, galima tik spėlioti kodėl: gal buvusiems šeimininkams kas nutiko, gal jie nesinaudoja internetu, to nežinome. Labai viliamės rasti Kafkai naujus namus ir atsakingus šeimininkus.
Viktorija 8 612 611 71, Vilnius
