Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gamtininkas Selemonas Paltanavičius: kodėl ir kaip reikia gelbėti gandrą

Sužeistas gandras
Neringos N. nuotr. / Sužeistas gandras
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pirmadienio publikacija apie išgelbėtą gandrą lūžusiu sparnu skaitytojų naujienų portale Įkrauk.lt sukėlė daugybę diskusijų. Skaitytojai ginčijosi, ar reikia gelbėti nusilpusį gandrą (neva turi veikti natūrali atranka) ir kokios organizacijos Lietuvoje turėtų tai daryti.

Pirmadienio publikacija apie išgelbėtą gandrą lūžusiu sparnu skaitytojų naujienų portale Įkrauk.lt sukėlė daugybę diskusijų. Skaitytojai ginčijosi, ar reikia gelbėti nusilpusį gandrą (neva turi veikti natūrali atranka) ir kokios organizacijos Lietuvoje turėtų tai daryti.

Skaitytojos Neringos N. istorija baigėsi laimingai - gandrą išgelbėjo ji pati, tačiau tokiu atveju turinti padėti Gyvūnų globėjų asociacija liko nuošalyje. Neringos (ašaras spaudžiančią) istoriją rasite čia.

Gamtininko Selemono Paltanavičiaus komentaras

Ne tik gandrai, bet ir kiti sužeisti, sergantys laukiniai gyvūnai turi sulaukti žmonių pagalbos, nes daugelio jų problemų priežastis – žmogaus įrangos, statinių, transporto

Redo Vilimo/BFL nuotr./Gamtininkas S.Paltanavičius
Redo Vilimo/BFL nuotr./Gamtininkas S.Paltanavičius

poveikio pasekmės. Paukščiai skrisdami dažnai susižaloja užkliudę elektros linijų laidus ar atsitrenkę į automobilius, žvėrys – susidūrę su transportu, pakliuvę į gyvenamas teritorijas.

Pasirūpinti sužeistais gyvūnais – pats žmogiškiausias rūpestis. Aplinkos ministerija sudariusi  sutartį su Gyvūnų globėjų asociacija ir finansuoja jos vykdomas gyvūnų globos priemones. Didelį darbą atlieka savanoriai ir visi geros valios žmonės, kuriems reikia labiausiai dėkoti.

Apie visus surastus sužeistus, sergančius gyvūnus reikia pranešti Gyvūnų globėjų asociacijai telefonu 8686-44828 arba bendrosios pagalbos tel. 112. Jeigu gyvūnui galite padėti patys, nelaukite, kol atvyks pagalba – duokite jam vandens, parodykite į veterinarijos gydytojui – jo sprendimas yra svarbiausias.

Lietuvoje kol kas nėra bendro laukinių gyvūnų globos centro, į kurį galėtų būti pristatomi visi sužeisti ar sergantys gyvūnai. Todėl kiekvienu atveju tenka ieškoti unikalaus sprendimo.

Ką reikėtų žinoti paimant gyvūną? Visų pirma, reikia įsitikinti, ar tokia pagalba tikrai reikalinga – turiu omenyje  gyvūnų (ypač stirnų, kiškių) jauniklius, kuriuos imti nevalia.  Laukiniai gyvūnai gali nesuprasti mūsų gerų norų ir kapoti snapais, draskytis nagais, kąsti. Todėl būtina juos pridengti, gandrus pirmiausia stverti už snapo, vengti stambesnių gyvūnų (ypač stirnų) kojų.

Plėšrieji gyvūnai (lapės, mangutai, kiaunės) gali sirgti pasiutlige, todėl artimo kontakto su nežinomos būklės gyvūnu reikia vengti. Radus tokį gyvūną iš karto informuoti jų globa užsiimančias įstaigas, o patiems stengtis jį perkelti (jei galima) į tinkamas vietas – pavėsį, sausesnį guolį. Jei lūžę sparnai ar kojos, jas reikėtų fiksuoti, prispausti prie gyvūnų kūno, kad būtų sukeliama kuo mažiau skausmo.

Selemonas Paltanavičius, Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt