Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Skaitytoja: autoritarinė Lietuvos mokykla žaloja psichinę vaikų sveikatą

Emocijos
123RF.com iliustr. / Emocijos
Šaltinis: ikrauk.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Po savaitės nuvažiavusi į mokyklą pasiimti globotinės, randu mergaitę liūdną, sėdinčia ir besisupančią į priekį ir atgal. Tokie psichinę perkrovą liudijantys judesiai pas mergaitę jau buvo išnykę maždaug prieš du metus. Auklėtojai apie tai pasakau, ji atsakė juk vaikui dar adaptacinis periodas, vėliau praeis. Pasilenkusi prie mergaitės pasakė: Juk tau čia viskas gerai, jau mokyklos taisykles sužinojai, greitai prie visko priprasi. Mergaitė linktelėjo galvą. Ji į ketvirtą klasę atėjodar nepametusi noro mokytis, labai mylėjo buvusią mokyklą ir mokytojas, o kas bus šiais mokslo metais dar neaišku. Važiuojant namo klausiu, nu kaip naujoji mokykla? Ką naujo išmokai? Papasakoja , kad išmoko du žaidimus. Mokytis sako jai nebuvo įdomu, nes mokėsitik raides, o ji norėjo skaityti. Per pertraukasmokytoja visiems liepėišeiti iš klasės, klasę užrakindavo. Aš prašiau mokytojos, kad leistų man pasilikus klasėje papiešti, bet ji man atsakė, kad reikia taupyti popierių. Mergytė dar giliai įkvėpusi , kreipiasi į mane: -Aš tau papasakočiau paslaptį, jei tu niekam nesakysi. Atsakau, kad jei paslaptis tai tikrai niekam nesakysiu. Ir ji papasakoja, kad per pertrauką naujuoju koridoriumi bėgo į lauką, manė, kad durys atidarytos ir su galvele atsitrenkė įstiklines duris. Iššoko guzas, o visi stovėjo ir iš manęs juokėsi. Aš klausiu , o tai suaugę niekas nematė? Sako matė mokytoja, ji pasakė buk atsargesnė, nuvedė pas seselę ir uždėjo šaltąkompresą. Išsiaiškinom, kad ją labai sužeidė, nustebinokitų juokas, kai jai skaudėjo galvelę. Sakau tu visada eik į pagalbą, kai kitiems to reikia. Šį savaitgalįji ilgai buvo prisiglaudusi , naktį miegojo šalia krūpčiodama. Matėsi, kad išgyveno didžiulį stresą, kūnelis rodė ženklus. Pirmadienio rytas mokykloje. Nuvežiauį mokyklą balto popieriaus lapų, kad kitą kartą mokytoja neužgesintų vaiko iniciatyvos piešti sakydama, mes taupome popierių. Mokytoja man kelis kartus pakartojo, supraskite čia mokykla, reikia dirbti per pamokas kartu su visais. Sako mergaitė užsimanė piešti per matematikos pamoką, tai ir neleidau. Kai mergaitė prašė piešti pertraukos metu, šį prašymą jau buvo užmiršusi. Aš neturėjau laiko daugiau mokytojai užduoti klausimų, ką reiškia „ supraskite čia mokykla“. Mokykloje, kiek esu girdėjusi iš mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus GaržvydoKazakevičiaus , privalo vaiką supti edukacinės aplinkos. O tai reiškia, kad neturėtų skambėtiįsakmios nuorodos, bet susitarimai, mokymosi , vystymosi aplinka. Jeigu ne direktyviai, o kūrybiškaigebėtume pažvelgti į kiekvieną situaciją, tai galima būtų vaikui pasakyti, o tavo puiki idėja. Juk galima piešimą integruoti , nuobodžiaujančiam vaikui ir į matematikos pamoką. Pavyzdžiuipasiūlyti, spalvomis pagražink kiekvieną skaičių. Ir mokytoja būtų pasiekusi savo tikslus ir vaiko iniciatyvumas neužgestų. O be tospalvos turi terapinįpoveikį, kiekvienam žmogui, kodėl gi tai atmetus. Lietuvoje tyrimai rodo, kad menkas žmonių verslumas, iniciatyvumas ir prie tokių rodiklių stipriai prisideda darželiuose, mokykloje vykdoma autoritarinė pedagogika. Mergaitė man sakė, kadper savaitę mokykloje, nei karto jai nebuvo galimybės paskaityti, o ji labai nori skaityti, jai neseniai tai pavyko ir dabar turi didelį troškimą skaitymui. Mokytoja atsako: - O čia mes mokomės dar tik raides, skiemenis jungti, žinokit ji turės prie visų derintis. Tuomet aš jai primenu, kad per rugsėjo pirmąją ji minėjo, kad kiekvienam iš vienuolikos vaikų bus sudaryta individuali mokymosi programa. Ir dar šioje specialioje mokykloje yra mokytojos padėjėja. Mokytoja tada atsakė, kad taip ir bus,bet šiek tiek vėliau. Paklausiau, kaip sekėsimergaitei per pirmąją savaitę. Atsakė, kad ji linksma aktyvi, šoko,moka pertraukos metustalą paserviruoti. Paklausiau ar galėčiau iš anksto susitarussudalyvauti pamokose, nes mergaitė manęs to paprašė. Atsakymas: - Iki rugsėjo 15dienos tai adaptacinis periodas tikrai negalima. O po to derinkite su administracija. Lietuvoje jauprieš keletą metų yra priimtas reikšmingų ministrų, Prezidentės – Memorandumas, kad švietime prioritetas turėtų būti vaikų psichinė sveikata. Bet iš tiesų gerbiamastai mokytojo adaptacinis laikotarpis , programos, žinių kultas, mokytojų konforto zona dirbant įprastais metodais, o tik po to VAIKAS, kaip priemonė , bet ne kaip aukščiausias tikslas. Teko būti švietimo įstaigose Danijoje. Ten vaikai saugomi, nuo per didelės streso dozės. Leidžiama ir tėvams pabūti kol vaikas adaptuosis , gerbiamas kiekvieno vaiko skirtingas adaptacijos laikotarpis. Tenrealiai saugoma vaikų psichinė sveikata, kad vėliau vaiko gyvenimas nepavirstų tragedija- netaptų alkoholiku, narkomanu, smurtautoju, nesutriktų kraujotaka, virškinimas ir t. t. Antroposofijos mokslas seniai tai įrodė, kokie vaiko santykiai su pradinių klasių mokytoja, tokia žmogaus apie 40-tuosius metus sveikata. Svarbiausius pokyčius švietimegalėtų padaryti ir tėvų susitelkimas, atviras, tinkamas bendravimas su vaikais ir dėmesys kasdienei mokyklos veiklai . Papasakojau mokytojai savus pastebėjimus, kad suprantu, kad nauja aplinka darosavo poveikį, bet mergaitės psichinės sveikatos būklė neramina. Jos kūnas išduoda išgyvenamas įtampas,namuose miegodama krūpčiojo. Mokytoja atsakė, kad ji atsakinga tik už mokymą, bet ji perduos šitą informaciją psichiatrei. Graudu, kad nusimetama poveikioatsakomybė, nematomas vaikas kaip visuma, vieni sako aš tik už tai atsakinga, kiti aš tik už tai. O juk kiekvieno sudarytas mikro klimatas, poveikis vaikuijį ramina arba dirgina. M. Montesori( gydytoja, vaikų psichologė, pedagogė)per savo patirtį 1900m. dirbdama su vaikais priėjo išvadą, kad protiškai bei psichiškai pažeistų vaikų gydymas priklauso pedagogikai, o ne medicinai. Savo teiginiui įrodyti ji įsteigė atsilikusiems vaikams mokyklą ir pati su jais dirbo nuo 8iki 19 val. Po poros metų intensyvaus darbo šitie, laikyti idiotais, vaikai per egzaminus pasirodė pranašesni už vadinamus normaliuosius. Kai visi stebėjosi atsilikusių vaikų pasiekimais M. Montesori susirūpinusi svarstė, kas gi sutrukdėvadinamų normalių vaikų protinę ir dvasinę pažangą, jei jų pasiekti rezultatai teprilygo ar net pasirodė mažesni už moksle atsilikusių jos mokinukų pasiektus rezultatus. Ji suprato, kad čia kalti netikę mokymo metodai, kurie, jos manymu, nesiderino su dvasiniais jauno žmogaus poreikiais. Jos manymu greitesniu tempu gebantiems mokytis pritaikius jos vartotusmetodus ir priemones, tikrai būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Ji toliau atsidavė studijoms keliant sau naują uždavinį- ieškoti priežasčiųslopinančių vaikų protinį bei dvasinį pajėgumą ir darė viską, ką tik pajėgė, kad vaikus apsaugoti nuo žalojimo ir sunykimo. Dar mokytoja pasakė, kad mergaitė labai aktyvi ir turės išmokti per pertraukas nebėgioti. Pabrėžė, kad jiatsako už jos saugumą. Pasakiau, kad tikrai iš jos flegmatikės nepadarysime. Anot humanistinės pedagogikos klasiko Šalvos Amonašvilio, hiper aktyviam vaikui , reikia hiper aktyvios pedagogikos. Manau pedagogus ypatingai reikia mokyti emocinio raštingumo, nes labai dažnai linkę paneigti, sumenkinti vaikų jausmus, pajautimus, prigimtį. Pavyzdžiui : mergaitė sako , kai aš atsitrenkiau bėgant į durų stiklą, visi buvę ten vaikai juokėsi. Mokytoja iš karto ant viršausatsako, niekas ten nesijuokė. Ir kas tuomet formuojasi vaike? Aš net neabejoju, kad tikrai buvo besijuokiančių, nes pas mus įprasta situacija, kai kas nors pagauna žioplį ar dėl kitų priežasčių nukrinta, atsitrenkiavietoj to, kad priėjus suteikti pagalbą, visada daugiau atsiranda besijuokiančių. Ir dažnai net pats skausmą kenčiantis pradeda juoktis, nes tikrus jausmus išgyventi nepopuliaru. Auklėtojapenktadienį atsisveikindama mergaitei sakė: Mes visi mylime vaikus, pas mus visiems vaikams yra gerai, jau su taisyklėmis susipažinai ir priprasi. Emociškai raštingas pedagogas klaustų, o ne teigtų. Drąsintųpasisakyti apie viską, kas vaiko neramina ir padėtų vaikui išspręsti rūpesčius. Bet deja emocinio raštingumo pamokų tikrai reikės lankyti dar daug ir mums tėvams ir pedagogams, kad užaugintumėm tikrai brandžius, socialiai jautrius vaikus, kurie mus sups senatvėje.

Skaitytoja Jolanta  papasakojo savo istoriją, kurios moralas labai paprastas: švietimo reformos vyksta tik popieriuje. Pirmiausia turi keistis žmonės. Tik tuomet mokykla vaikams taps antraisiais namais tiesiogine prasme.

***

Po savaitės nuvažiavusi į mokyklą pasiimti globotinės, randu mergaitę  liūdną, sėdinčią ir besisupančią į priekį ir atgal. Tokie psichinę perkrovą liudijantys judesiai pas mergaitę jau buvo išnykę maždaug prieš dvejus metus. Pasakiau apie tai auklėtojai. Ji atsakė: juk vaikui dar adaptacinis periodas, vėliau praeis. Pasilenkusi prie mergaitės pasakė: juk tau čia viskas gerai, jau mokyklos taisykles sužinojai, greitai prie visko priprasi.

Mergaitė linktelėjo galvą...

Ji į ketvirtą klasę atėjo dar nepametusi noro mokytis, labai mylėjo buvusią mokyklą ir mokytojas. O kas bus šiais mokslo metais dar neaišku.

Važiuojant namo klausiu: na, kaip naujoji mokykla, ką naujo išmokai?

Papasakoja, kad išmoko du žaidimus. Mokytis, sako, jai nebuvo įdomu, nes mokė tik raidžių,  o ji norėjo skaityti. Per pertraukas mokytoja visiems liepė išeiti iš klasės, duris užrakindavo. „Aš prašiau mokytojos, kad leistų man pasilikus klasėje papiešti, bet ji man atsakė, kad reikia taupyti popierių“, – sako vaikas.

Vaiko nuoskauda

Mergytė dar giliai įkvėpusi, kreipiasi į mane: „Aš tau papasakočiau paslaptį, jei tu niekam nesakysi“.

Aš prašiau mokytojos, kad leistų man pasilikus klasėje papiešti, bet ji man atsakė, kad reikia taupyti popierių.

Atsakau, kad, jei paslaptis, tai tikrai niekam nesakysiu. Ir ji papasakoja, kad per pertrauką naujuoju koridoriumi bėgo į lauką, manė, kad durys atidarytos ir su galvele atsitrenkė į stiklines duris. „Iššoko guzas, o visi stovėjo ir iš manęs juokėsi“, – pasiguodė.

Klausiu: ar suaugę nematė? „Matė mokytoja, ji pasakė būti atsargesnei, nuvedė pas seselę ir uždėjo šaltą kompresą“, – aiškina mergaitė.

Išsiaiškinome, kad ją labiausiai įžeidė, nustebino kitų juokas, kai jai skaudėjo galvelę.  O aš visad sakau: padėk, kai kitiems to reikia.

Šį savaitgalį mergaitė ilgai buvo prisiglaudusi, naktį miegojo  šalia krūpčiodama.  Matėsi, kad išgyveno didžiulį stresą, kūnelis rodė ženklus.

Pirmadienio rytas mokykloje

Nuvežiau į mokyklą balto popieriaus lapų, kad kitą kartą mokytoja neužgesintų vaiko iniciatyvos piešti (sakydama, kad taupo popierių).  Mokytoja man kelis kartus pakartojo: „supraskite čia mokykla, reikia dirbti per pamokas kartu su visais. O mergaitė užsimanė piešti per matematikos pamoką, tai ir neleidau“.

Šį savaitgalį mergaitė ilgai buvo prisiglaudusi, naktį miegojo  šalia krūpčiodama.  Matėsi, kad išgyveno didžiulį stresą, kūnelis rodė ženklus.

Kai vaikas prašė piešti pertraukos metu, šį prašymą mokytoja jau buvo užmiršusi.

Aš neturėjau laiko mokytojai užduoti daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia „supraskite čia mokykla“. Mokykloje, kiek esu girdėjusi iš mokyklų vertinimo agentūros direktoriaus Garžvydo Kazakevičiaus, vaiką turi supti edukacinės aplinkos. O tai reiškia, kad neturėtų skambėti įsakmūs nurodymai, bet susitarimai, vyrauti mokymosi, vystymuisi palanki aplinka.

Jeigu ne direktyviai, o kūrybiškai gebėtume pažvelgti  į kiekvieną situaciją, tai galima  būtų vaikui pasakyti: o, tavo puiki idėja! Juk galima piešimą integruoti , nuobodžiaujančiam vaikui ir į matematikos pamoką. Pavyzdžiui, pasiūlyti: spalvomis pagražink kiekvieną skaičių. Ir mokytoja būtų pasiekusi savo tikslų, ir vaiko iniciatyvumas neužgestų.  O be, tos spalvos turi terapinį poveikį.

Tyrimai rodo, kad žmonių verslumas, iniciatyvumas Lietuvoje yra menkas. Prie tokių rodiklių stipriai prisideda darželiuose, mokykloje vykdoma autoritarinė pedagogika.

Tyrimai rodo, kad žmonių verslumas, iniciatyvumas Lietuvoje yra menkas. Prie tokių rodiklių stipriai prisideda darželiuose, mokykloje vykdoma autoritarinė pedagogika.

Mergaitė man sakė, kad per savaitę mokykloje nė karto jai nebuvo galimybės paskaityti. O jai tai labai patinka.

Mokytoja aiškina savo tiesą: „Mes čia mokomės dar tik raides, skiemenis jungti. Žinokit, ji turės prie visų derintis“.

Tuomet pedagogei primenu, kad rugsėjo pirmąją ji minėjo, jog kiekvienam iš vienuolikos vaikų bus sudaryta individuali mokymosi programa. Ir dar, kad šioje specialioje mokykloje yra mokytojos padėjėja.

Mokytoja atsakė, kad taip ir bus. Bet šiek tiek vėliau.

Globėjams pamokose dalyvauti negalima

Pedagogės paklausiau, kaip mergaitei sekėsi pirmąją savaitę. Atsakė, kad ji linksma aktyvi, šoko, moka pertraukos metu stalą paserviruoti.

Paklausiau, ar galėčiau iš anksto susitarusi dalyvauti pamokose, nes mergaitė manęs to paprašė.

Atsakymas: „Iki rugsėjo 15 dienos – adaptacinis periodas tikrai negalima. O po to derinkite su administracija“.

Lietuvoje jau prieš keletą metų priimtas reikšmingas ministrų ir palaimintas Prezidentės Memorandumas, kad švietime prioritetas turėtų būti vaikų psichinė sveikata. Bet iš tiesų gerbiamas mokytojo adaptacinis laikotarpis, programos, žinių kultas, mokytojų komforto zona dirbant įprastais metodais. O tik po to VAIKAS, kaip priemonė, bet ne kaip aukščiausias tikslas.

Švietime prioritetas turėtų būti vaikų psichinė sveikata. Bet iš tiesų gerbiamas mokytojo adaptacinis laikotarpis, programos, žinių kultas, mokytojų komforto zona dirbant įprastais metodais.

Teko būti švietimo įstaigose Danijoje. Ten vaikai saugomi nuo per didelės streso dozės. Leidžiama ir tėvams pabūti kol vaikas adaptuosis,  gerbiamas kiekvieno vaiko skirtingas adaptacijos laikotarpis. Ten realiai saugoma vaikų psichinė sveikata, kad vėliau gyvenimas nepavirstų tragedija – jis netaptų alkoholiku, narkomanu, smurtautoju, nesutriktų kraujotaka, virškinimas ir t. t.  Antroposofijos mokslas seniai įrodė: kokie vaiko santykiai su pradinių klasių mokytoja, tokia bus jo sveikata apie 40-tuosius metus.

Svarbiausius pokyčius švietime galėtų inicijuoti  ir tėvų susitelkimas,  atviras, tinkamas  bendravimas su vaikais ir dėmesys kasdienei mokyklos veiklai.

Kūnas perduoda išgyvenamas įtampas

Papasakojau mokytojai savus pastebėjimus, kad suprantu, jog nauja aplinka daro savo poveikį, bet mergaitės psichinės sveikatos būklė neramina. Jos kūnas išduoda išgyvenamas įtampas, namuose miegodama krūpčiojo. Mokytoja atsakė, kad ji atsakinga tik už mokymą, bet ji perduos šitą informaciją psichiatrei. Graudu, kad nusimetama poveikio atsakomybė, vaikas matomas ne kaip visuma. Vieni sako: aš tik už tai atsakinga, kiti – aš tik už tai. O juk kiekvieno sudarytas mikroklimatas, poveikis vaikui jį ramina arba dirgina.

Ką sako Marijos Montesori metodika

M.Montesori (gydytoja, vaikų psichologė, pedagogė) dirbdama su vaikais priėjo prie išvados, kad protiškai bei psichiškai pažeistų vaikų gydymas yra pedagogikos, o ne medicinos objektas. 

Savo teiginiui įrodyti ji įsteigė specialių poreikų vaikams mokyklą ir pati su jais dirbo nuo 8 iki 19 val. Po poros metų intensyvaus darbo šitie, laikyti idiotais, vaikai per egzaminus pasirodė pranašesni už vadinamus normaliuosius.

Kai visi stebėjosi atsilikusių vaikų pasiekimais, M.Montesori susirūpinusi svarstė, kas gi sutrukdė vadinamų normalių vaikų protinę ir dvasinę pažangą, jei jų pasiekti rezultatai teprilygo ar net pasirodė mažesni už moksle atsilikusių jos mokinukų pasiektus rezultatus.

Ji suprato, kad čia kalti netikę mokymo metodai, kurie, jos manymu, nesiderino su dvasiniais jauno žmogaus poreikiais. Jos manymu greitesniu tempu gebantiems mokytis pritaikius jos vartotus metodus ir priemones, tikrai būtų galima pasiekti daug geresnių rezultatų. Ji toliau atsidavė studijoms ir kėlė sau naują uždavinį – ieškoti priežasčių, slopinančių vaikų protinį bei dvasinį pajėgumą. Ir darė viską, ką tik pajėgė, kad vaikus apsaugotų nuo  žalojimo ir sunykimo.

Bet grįžkime į Lietuvą...

Dar mokytoja pasakė, kad mergaitė labai aktyvi ir turės išmokti per pertraukas nebėgioti.  Pabrėžė, kad ji atsako už vaiko saugumą.  

Pasakiau, kad tikrai iš mergaitės flegmatikės nepadarysime. Anot humanistinės pedagogikos klasiko Šalvos Amonašvilio, hiperaktyviam vaikui reikia hiperaktyvios pedagogikos.

Emociškai raštingas pedagogas klaustų, o ne teigtų.  Drąsintų pasisakyti apie viską, kas vaiką neramina, ir padėtų išspręsti rūpesčius.

Manau, pedagogus ypatingai reikia mokyti emocinio raštingumo, nes labai dažnai linkę paneigti, sumenkinti vaikų jausmus, pajautimus, prigimtį. Pavyzdžiui, mergaitė sako: kai aš atsitrenkiau bėgant  į durų stiklą, visi buvę ten vaikai juokėsi. Mokytoja iš karto prieštarauja: niekas ten nesijuokė.  Ir kas tuomet formuojasi vaiko viduje?

Aš net neabejoju, kad tikrai buvo besijuokiančių, nes pas mus įprasta situacija, kai kas nors pagauna žioplį ar dėl kitų priežasčių nukrinta, atsitrenkia, vietoj to, kad kažkas suteiktų pagalbą, visada daugiau atsiranda besijuokiančių. Ir dažnai net pats skausmą kenčiantis pradeda juoktis, nes tikrus jausmus išgyventi nepopuliaru.

Auklėtoja penktadienį atsisveikindama mergaitei sakė: mes visi mylime vaikus, pas mus visiems vaikams yra gerai, jau su taisyklėmis susipažinai ir priprasi.

Emociškai raštingas pedagogas klaustų, o ne teigtų.  Drąsintų pasisakyti apie viską, kas vaiką neramina, ir padėtų išspręsti rūpesčius. Bet, deja, emocinio raštingumo pamokų tikrai reikės lankyti dar daug ir mums, tėvams, ir pedagogams. Kad užaugintumėm tikrai brandžius, socialiai jautrius vaikus, kurie mus sups senatvėje.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt