15min.lt skaitytojas redakcijai atsiuntė savo nuomonę apie A.Goštauto gatvės ir Gedimino prospekto sankryžą, kuri jau yra tapusi sostinės piktžaizde.
Sankryžoje prie Seimo rūmų neretai įvyksta avarijos, kurių metu gadinami automobiliai ir gatvės įranga. Bandoma tai aiškinti antgamtinių jėgų poveikiu vairuotojų sąmonei. Ar tikrai piktosios dvasios veikia eismo saugumą šioje vietoje?
Avarijų priežastis yra labai žmogiška – netinkamai vairuojamas automobilis kairiojo posūkio atlikimo metu. Vairuodamas automobilį vairuotojas nuolatos perkelia dėmesį nuo vieno eismo saugumui turinčio įtakos objekto į kitą. Sukdamas į kairę sankryžoje vairuotojas praleidžia važiuojančius tiesiai, sukančius į dešinę ir pėsčiuosius, jeigu eiti tiesiai jiems leidžia pėsčiųjų šviesoforas.
Pirmoje nuotraukoje matome vairuotojo dėmesio sutelkimo ir perkėlimo kryptis.
Važiuojant iš A.Goštauto gatvės ir norintiems sukti į kairę ant senojo Žvėryno tilto, sukti reikia tada, kada apsauginis atitvaras bus ties vairuotojo durelių pabaiga. Praleidžiant vairuotojus tiesiai, stosime su įjungta pirma pavara, kad atsiradus tinkamam momentui baigti manevrą nereikėtų gaišti laiko pavaros įjungimui. Laukdamas momento išvažiuoti, vairuotojas privalo apsižiūrėti, kokia trajektorija jis baigs manevrą, tam kad nekliudytų gatvės įrangos.
Stovint sankryžoje jokiu būdu negalima sukti aklai vairo į kairę, nes pajudėjus automobiliui, jo judėjimo trajektorija bus nežinoma vairuotojui. Reikia nepamiršti, kad sukantieji į dešinę nebūtinai privalo užimti pirmąją eismo juostą išvažiuodami iš sankryžos. Jeigu tokiam vairuotojui tolimesniam maršrutui patogesnė antra ar trečia eismo juosta, jis gali ją užimti iš karto išvažiuodamas iš sankryžos. Kelių eismo taisyklės nedraudžia tai daryti. Sukantis į kairę neturi trukdyti manevruoti važiuojančiam į dešinę.
Stebint įvykių vietą susidaro įspūdis, kad kairiojo posūkio manevras atliekamas skubotai, beatodairiškai, per dideliu greičiu įlėkus į sankryžą ir norint bet kaip iš jos išvažiuoti arba nematoma, kur važiuojama.
Važiuojant didesniu greičiu A.Mickevičiaus gatve prieš senąjį Žvėryno tiltą, dėl tilto konstrukcijos, kai jis staiga kyla aukštyn ir leidžiasi į gatvę, vairuotoją gali ištikti taip vadinama trumpalaikė nesvarumo būklė (2 nuotrauka). Ji gali turėti įtakos vairuotojo elgesiui sankryžoje.
Manyčiau, kad šioje už A.Mickevičiaus–Vytauto gatvių sankryžos iki tilto atkarpoje derėtų mažinti greitį iki 40 km/h. Nors šviesoforai buvo nukelti toliau nuo sankryžos, avarijos kartojasi toliau. Apsauginės tvorelės neapsaugos pėsčiųjų, nes jos yra per silpnos – gali tik sumažinti poveikį netinkamo vairavimo metu. Nevisai teisingos ir posūkio trajektorijos. 3 ir 4 nuotraukose matome, kad vairuotojas teisingai pasirinko manevro trajektoriją, kuri, deja, neatitinka gatvės ženklinimo.
Eismas taptų saugesnis, jeigu saugos salelė būtų 200-250 mm aukščio ir pats ženklas padengtas ryškiu tamsoje šviesą atspindinčiu gaubtu (5 nuotrauka). Šiuo metu apsauginės tvorelės spalva susilieja su asfalto spalva ir yra pastebima prasčiau.
Salelės paaukštinimas neleistų automobilio priekiniam kairiam ratui važiuoti ant jos, o būtų prilaikomas bortelio, kas neleistų automobiliui važiuoti ant pačios salelės.
Kairįjį, beje kaip ir kitus manevrus, sankryžoje reikia atlikti saugiai, įvertinus visus aplinkos faktorius. Pasitaiko atvejų, kai vairuotojai, važiuojantys tiesiai tai daro užsidegus geltonam, o kartais ir raudonam šviesoforo signalui. Privalome kantriai palaukti, kol niekas netrukdys baigti manevro į kairę, nors sankryžoje degs raudonas šviesoforo signalas ir tik tada pabaigti manevrą. Taip dar kartą atlikus papildomus didelių kapitalinių idėjimų nereikalaujančius darbus minėtoje sankryžoje, padėtume ir mažesnę vairavimo patirtį turintiems vairuotojams sėkmingai tęsti kelionę. Pagrindinė sąlyga kaip elgtis keikiamoje sankryžoje išlieka tinkamas vairavimas.
Teksto autorius: Vytautas Šantaras
