Gyveno sena senutė troboj, o jos kieme glaudėsi trys šuneliai, tiek pat kačių, vištytės ir gaidelis. Gal ir daugiau tam ūkyje buvo gyventojų – šią dieną jau nebežinia. Tik nusilpo senolė, atvažiavo svita iš sostinės ir išsivežė ją miestan. Tik štai visą močiutės ūkelį ėmė ir pamiršo. Skambino kaimynai, ragino pasirūpinti ir gyvūnais, bet teišgirdo: „Tai imkit ir nušaukit“. Štai taip.
Prieš kelias dienas „SOS gyvūnų“ komandos savanorės apsilankė Pranciškonių kaime, į kurį jas pakvietė šią istoriją išpasakoję sodybos kaimynai. Čia jos rado tris šunelius – didžiausias maždaug iki kelių; amžiaus, kaip pasakojo žmonės, – nuo vienerių (mažiausiojo) iki ketverių metų (likę du). Nors ir pasitiko lodami, tačiau, įžengus į jų kiemą, uodegytes pabrukę ir drebėdami stebėjo keistą procesiją, o jų baimės neišsklaidė nė maisto kvapas.
Bevaikščiodamos po kiemą savanorės išgirdo gaidį. Na ir garsų kaimynai įsitaisę, pamanė. Vėl sukluso, dar keli žingsniai – ir atsirado prie „tvartelio“, kuriame rado tą patį gaidelį ir du katinėlius. Vargšai be maisto, be vandens – šunelius bent jau kaimynai nuo būdų atrišo, kad eitų laimės po kaimus ieškoti. Tik kad neišėjo – pasiliko ištikimai saugoti savo kiemą...
Liūdna. O kai pagalvoji, kad sodybų tuštėjimo metas apėmęs ne tik Pranciškonių kaimą...
Visa „SOS gyvūnų“ komanda prašo pagalbos – gal po vieną, gal kaip nors, išsidalintume šį ūkelį? Galbūt turite pažįstamų, giminių ar draugų, kurie galėtų priglausti bent vieną išduotą širdelę? Galbūt patys turite ūkį, kuriame atsirastų vieta kuriam nors beglobiukui, o gal net visiems? Visi, kas turi idėjų, ar yra pasiryžęs ištiesti pagalbos ranką, skambinkite Ilonai tel. 8 600 39525.
