Teksto autorius – Lukrecijus Tubys – dalyvavo Nacionalinės moksleivių akademijos organizuotame moksleivių interviu konkurse „Žmogaus kodas“. Kviečiame skaityti Lukrecijaus parengtą straipsnį apie jaunuolių priklausomybes.
Šviežias karvės pienas. Šlykštus riebalas ar natūralus gaminys? Lažinuosi, kad pirmas teiginys jaunimui pasirodys patrauklesnis. Sidras – žalinga chemija ar gaivus, svaiginantis gėrimas? Atsakymas, ko gero, aiškus, jaučiant tą nenumaldomą troškulį burnoje... Alkoholis paaugliams tampa vis geresniu draugu – nuramina, paguodžia, pralinksmina. O kur seserys cigaretės ir pusbroliai narkotikai? Ne, jie dar neemigravo.
Sportuoja kilnodami butelius, taureles
Vasarą prie ežero rasti laisvą krantą yra ganėtinai sunku, o neužterštą plotą prie jo – beveik neįmanoma. Apie 80 proc. taršos sudaro stiklinė ir plastikinė alkoholio tara. Beje, jau tuščia. Kas gi išgėrė?! Spėju, alkoholinis kokteilis garbaus amžiaus vyrams nėra aktualus. Pavakare einant miesto gatvėmis akys užkliūva už „besiilsinčių“ tuščių butelių, padėtų asfalto pašonėje, ir nuo jų tolstančių jaunuolių. Kioskus primenančios nedidelės parduotuvėlės, kurios man taip patinka, neretai būna perpildytos dar kaip reikiant neįsidrąsinusių jaunuolių.
„Dažnai alkoholį perkame mažose parduotuvėlėse, tačiau nevengiame užsukti ir į didesnes. Pardavėjos paprastai neprašo pateikti dokumento, įrodančio pilnametystę. Mums nuo to tik geriau. Dažniausiai geriame putojantį vyną, alų. Kokiomis progomis? Gimtadienių, minėjimų, taip pat penktadieniais – tai jau tapo įpročiu“, – pasakoja septyniolikmetė Kristina. Panašu, kad alkoholis nuobodžiaujančiam jaunimui – vienas iš pirmųjų „išsigelbėjimo“ priemonių. Kas skatina jo vartojimą? Ritualai, papročiai? Dedu galvą, jog tai per daug retas ir pirmoje vietoje nenusipelnęs būti atvejis. Šventės, minėjimai? Krūvos plastikinių, stiklinių butelių bei užkandžių pakuočių, paliktų po Alytaus miesto šventės antrosios dienos programos, dydžiu prilygstančios vietiniam Dailidės ežerėliui, verčia kad ir nenoromis su tuo sutikti. Ne paskutinėje vietoje ir mano minėtas nuobodulys.
„Sėdėti vasarą namie, kai tokie dideli karščiai, buvo tiesiog neįmanoma. Skrandis prašosi įpilti į jį ko nors gazuoto, šviesaus ir 4,7 laipsnio“, – konstatuoja 16 metų Andrius.
„Per gimtadienį nevengiame ir stipresnio gėrimo išlenkti. Juk reikia paminėti draugo šventę ir pačiam atsipalaiduoti“, – tęsė nepilnametis. Jis prisipažino, kad „apsibarščiuoti“ (suprask – apsivemti) yra tekę ne kartą.
Cigaretės – sena, niekaip nesibaigianti mada
Štai dar vieni mokslo metai, neįprasti abiturientams ir neišskirtiniai tiems mokiniams, kurie mokyklą matys dar ne sykį. Pamokos, pertraukos, stresas, juokas – ilgainiui nuvarginanti rutina. Bet mokinių pasisėdėjimai per pertraukas kaskart suteikia naujų pojūčių, kvapų. Deja, ne be cigarečių. Apkalbėti mokytojus, pasigirti balais, planuoti ateitį – pašnekėti apie visa tai galima dviejų rūkstančių cigarečių fone. 20 minučių trukęs poilsis baigėsi – laikas grįžti.
Įdomumo dėlei paskaičiuokime, kiek nuorūkų po kiekvienos pertraukos išmetama visame Alytaus mieste. 500 gramų? 2 kilogramai? Nors rūkalų kainos pakilusios, tačiau tokie „sėkmingi” valdžios mėginimai sumažinti rūkalių skaičių (ir į valstybės biudžetą įnešti daugiau pinigėlių) pirmuosius vartotojus skatina pagalbos ieškoti užsienyje ir pirkti kontrabandinių cigarečių, tai ypač populiaru tarp jaunuolių. Vieni užsidirba perparduodami, kiti lieka laimingi sutaupę keletą litų.
Kas skatina paauglius leisti tėvų pinigus, skirtus pratybų sąsiuviniams? Vilniaus priklausomybės ligų centro socialinės pagalbos ir prevencijos skyriaus psichologo Eriko Simanavičiaus nuomone, jaunimas linksta į cigarečių vartojimą dėl draugų ar šeimos narių stiprios įtakos. „15-18 metų jaunimui draugai svarbiausia. Todėl kyla noras pritapti. Taip pat prisideda dėmesio, šilto bendravimo ar paprasčiausio pokalbio apie priklausomybes stoka“,- teigia nemažą įvairaus darbo patirtį su priklausomais asmenimis turintis psichologas.
Kalbant apie jaunesnius 12-15 metų vaikus, psichologo teigimu, verta pažymėti, jog jiems didelę įtaką daro garsūs žmonės. „Jei žinoma asmenybė visą priklausomybių arsenalą, tarp jų ir cigaretes, pateiks kaip savaime suprantamą dalyką, tuomet didelė tikimybė, jog jaunuolis irgi priims taip pat, kaip jo dievukas.“
Jei vis dėlto pasiryžote mesti rūkyti, vienas iš būdų tai padaryti – Alleno Carro knyga „Lengvas būdas mesti rūkyti”. 17-metė Kristina P. tvirtina, kad knyga ganėtinai neįdomi, ją perskaičius noras rūkyti nepraėjo. Taip pat mergina sako, kad jos pažįstami žmonės, metę rūkyti, greitai grįždavo prie seno įpročio. Spėju, tam paprieštarautų LNK žinių vedėjas Gintaras Deksnys. Būtent dėl šios knygos jis nustojo rūkyti. „Labai patiko knyga – stilius, metodika, nauja ir visiškai originali sistema atmetanti tik valios pastangas ir atgrasanti naudoti pakaitines priemones, kaip pleistrai ar gumos. Manau, jog tai iki šiol pats efektyviausias metodas mesti rūkyti, bet, žinoma, noras irgi turi būti“,– teigia G.Deksnys, vasario mėnesį minėsiantis dviejų metų gyvenimo be cigaretės sukaktį.
Panoręs likti neįvardytas 43 metų R.T. dirbo su priklausomybę turinčiais žmonėmis, rūkė 29 savo gyvenimo metus, kol sušlubavo sveikata ir nebebuvo jėgų rūkyti toliau.
„Viskas. Viskas nuo cigarečių iki aukščiausios rūšies svaigalų yra narkotikai, – įsitikinęs R.T. – Remiantis statistikos duomenimis, visi, kurie pradeda juos vartoti, mano, kad galės mesti kada panorėję, ir tikisi, jog jų atžalos kratysis vien minties apie tai. Deja, realybė visai kitokia. Moksliniai tyrimai atskleidė dar vieną kraupų faktą – jei manytume, kad priklausomybė nuo cigarečių vertinama 1 balu, tai alkoholizmas – 50 balų, o priklausomybė nuo narkotikų – net 150 kartų daugiau nei priklausomybė nuo cigarečių!”
Taigi peršasi išvada, kad atsikratyti savo priklausomybių išties nėra paprasta. Žinote anekdotą: „Mesi rūkyti – vieni juokai. Dariau tai tūkstantį kartų“?
Šeštas linksmybių bėgis – narkotikai
Prisimenant vieną vakarėlį: „Alkoholio atsargos į pabaigą, iš visos darnios muzikos girdisi tik į širdį besikėsinanti boso partija, kuri kala kaip išprotėjusi, dauguma dalyvių „išlūžę“ nuo „draugo“ pertekliaus organizme ar kaip tik šalina jį pro burną. Rodės, vakarėlio pabaiga, tačiau staiga kyla šurmulys. Žmonių veiduose atsiranda šypsena. „Jis turi žolės!” – kažkas šaukia iš kito kambario. Nuo tos akimirkos nieko, be apsirūkiusių draugų juoko, niekas neprisimena, ir vakarėlis buvo priskiriamas prie gerų „tūsų“ kategorijos.“ Norėčiau tikėti, kad taip atsitiko man vienam, bet būtų naivu. Narkotinės medžiagos vakarėliuose – lyg seksas visuomenėje. Tabu, tačiau gan suprantamas dalykas.
Psichologo E.Simanavičiaus teigimu, pastaruoju metu vyrauja lengvabūdiškas požiūris į narkotikus, nes pradėjus juos vartoti jaučiamas tik teigiamas efektas, o žiaurios pasekmės ateina vėliau. Anot psichologo, būtent todėl jaunuoliai netiki informacija apie narkotikų žalą ir retai priima ją tiesiogiai. Prie visos šios kompanijos prisideda ir lengvųjų narkotikų (iš kanapių gaminami marichuana ir hašišas, kai kurie grybai) legalizavimo pavyzdys Olandijoje. „Jaunuoliai mąsto, jog jei Olandijoje narkotikai legalizuoti, tai gal jie nieko blogo? Be Olandijos mes turime ir draugų patirtis, kurios sako: „parūkiau žolės ir man nieko nenutiko“. Visa tai susideda ir mes turime rezultatą – paauglių nuomone, žolė nėra narkotikas“,- pasakoja E.Simanavičius ir priduria, jog marichuanos rūkymas – pirmas žingsnis narkomanijos link.
„Pamenu, dalyvavau viename iš garsesnių renginių sostinėje. Iš akių ir judesių buvo galima atskirti, kas valdo žmogų – muzika ar narkotikai, o gal jungtinis derinys, – pasakojo 21-erių Tomas. – Negana to, vietoje už tam tikrą kainą buvo galima įsigyti vadinamųjų „ratų“ (ekstazio tabletės), o šia paslauga pasinaudoti norinčių paauglių tikrai atsirasdavo. Šokiruojanti tiesa, nors, gerai pagalvojus, patys atlikėjai į sceną neretai žengia pavartoję „linksmumą“ garantuojančių priemonių.“
Narkotinės medžiagos vartojamos ir mažesnio masto vakarėliuose, pavyzdžiui, namie, švenčiant kassavaitinį šeštadienį ar norint atsipalaiduoti nuo kasdienių darbų.
„Dažniausiai tai būdavo amfetaminas, nors bandžiau ir kokaino. Pirmąjį vartodavau siekdamas likti budrus bei išblaškyti miegą darydamas kokį nors darbą. Jūs nepatikėsite, aš dirbdavau 150 procentų savo galimybių, o visa patirtis, kurios įgaudavau pavartojęs, išliko. Įdomumo dėlei pasakysiu, kad amfetamino galima aptikti netgi vaistuose, o populiariausia jo forma – milteliai, – teigia 23 metų Algimantas. – Priklausomybė? Fizinė – ne. Ilgainiui vartojant gali kilti psichologinių problemų. Kai pabandžiau, man buvo 16 metų. Žinojau, kad galėsiu, reikalui esant, sustoti, baimės nejutau.“
Marihuana kasdien populiarėja
Jau užsiminiau apie žolę. Tai ta pati marihuana, tik buitiniu pavadinimu. Šiandienos visuomenėje žolė tampa vis svarbesniu veiksniu, skatinančiu taiką ir gėrį. Juokinga? Neturėtumėte juoktis. Rašytojas Kenas Kesey, parašęs romaną „Skrydis virš gegutės lizdo“, kartą pasakė: „Tam, kad būtum teisingas, netapdamas pakvaišęs, tam, kad būtum taikus, netapdamas kvailys, tam, kad domėtumeis, nenaudodamas prievartos, tam, kad būtum laimingas, netapdamas isteriškas... rūkyk žolę.“
Savo nuomonę jau išdėstęs narkotikų „ekspertas“ Algimantas primygtinai reikalavo leisti pasisakyti marihuanos klausimu: „Jei atvirai, nepažįstu nė vieno protingo žmogaus, kuris dažnai rūko žolę. Žinom, kad vien deguonies trūkumas trukdo protinei veiklai, tai ką kalbėti apie sodrų, kartų dūmą, kurį suteikia žolytė? Nors, pripažinsiu, kartais pats jos pavartoju, bet tik tuomet, kai noriu nuo visko pailsėti ir atsikratyti krūvos durnų minčių. Apskritai geriausias narkotikas – mergina, o kuriam jaučiu priklausomybę – gyvenimas.“
Psichologo E.Simanavičiaus teigimu, marihuanos populiarumą lemia jos prieinamumas. „Tikriausiai nustebtumėme sužinoję, per kiek laiko paauglys gali gauti žolės“,- pasakoja psichologas. – Heroino ar kitų stipresnių narkotikų gauti žymiai sudėtingiau. Taigi turime mažiausiai dvi priežastis, kodėl žolė pastaruoju metu tokia populiari.“
Žymus dainininkas Linas Adomaitis šiuo klausimu pabrėžia savų tradicijų puoselėjimo, o ne kitų kopijavimo svarbą: „Ne kartą teko būti Centrinėje Amerikoje, ten žmonės taip pat rūko marihuaną. Šypsosi ir vaikšto laimingi sakydami, jog tai ne narkotikai, o vaistai. Žolė jiems, kaip mums alus ar cigaretės. Tačiau ten – visai kitokios rūkymo tradicijos. „Pradėkim nuo to, kad rūkymas apskritai pas jus, europiečius, atėjo iš mūsų. Jūs rūkote be jokių tradicijų, svaiginate save ir savotiškai žudotės, o mums rūkymas nuo senų laikų yra ritualo dalis“,- Linui Adomaičiui pasakojo senas indėnas. Adomaičio teigimu, mūsų senoliai vartojo kanapę, dėjo į pyragus, pjaustė į salotas, smilkydavo pirtyse, tačiau jie nesuko suktinių ir nerūkė. „Sakoma – gerbk savo protėvių tradicijas ir nesisemk svetimos kultūros savo namuose“,- teigia dainininkas.
Beje, ar žalias klevo lapas, kuris pakeitė ženklą „70“, jums nieko neprimena?
Analogai ne visai veiksmingi
Alkoholizmas, rūkymas, narkomanija – opi visuomenės problema, todėl stengiamasi sumažinti vartojimą ar bent jau ieškoti sveikesnių ir legalių pakaitų. Ačiū Dievui (o gal ir ne), keletas jų jau sukurta. Pristatau jums pirmąjį – programa „I-Doser”.
„I-Doser” – kompiuterinė programa, veikianti žmogaus smegenis panašiai kaip narkotikai, tik garso formatu, – gali sukelti įvairių pojūčių (veikia ultragarsais). Paklausę „Quick Happy“ dozę, turėtumėte pasijusti laimingi. Žinodami, kad vokiečiai Antrojo pasaulinio karo metais norėjo panaudoti ypač žemus dažnius, kurių mes negirdime, kad priešininkams sukeltų baimę (to nepavyko padaryti dėl siaurų technikos galimybių), mėginkime spėti, jog „I-Doser” tikrai veikia.
„I-Doser” yra visiškai legalus ir fizinės priklausomybės nesukeliantis aparatas. Jį galima rasti internete su daugybe dozių tiek narkotikų, svaigiųjų medžiagų pavadinimų, tiek gluminančių kaip „Hand of God“ („Dievo ranka”).
Be šio stimuliatoriaus, turime dar keletą rūkalų analogų – vandens pypkę (kaljanas) ir populiarumo laiptais kylančią elektroninę cigaretę. Pastaroji – ganėtinai brangus malonumas. Internete teko matyti šį produktą pardavinėjant už 200 litų. E. cigaretė turi bateriją, purkštuką ir kasetę su skystu nikotinu, kurio būna įvairių skonių bei aromatų. Kasetės sudėtis – skystas nikotinas, kvapo ekstraktas ir propileno glikolis. Elektroninė cigaretė turi kenksmingų kancerogeninių medžiagų, kurios žaloja žmogaus organizmą. Negana to, Lietuvoje Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos iniciatyva uždrausta prekiauti šia naujove.
Kaljaną taip pat galėtume priskirti prie nevykusių analogų, nes šio tarp paauglių populiaraus „dūmintuvo“ kenksmingumas gerokai viršija įprastinių cigarečių. Egipto mokslininkų duomenimis, 25 gramai tabako, rūkomo kaljanu, prilygsta 60 cigarečių. Rūkant vandens pypkę mažėja plaučių elastingumas, o kartu ir galimybė išsivalyti plaučius nuo toksiškų medžiagų.
Parodyti tai, ką gali prarasti
Reklamos įtaka žmonėms jaučiama nuo seno. Nejaugi vartosime reklamos nepatikrintą produktą? Šimtąkart geriau pirkti priemonę, kurios universalumas reklamoje aiškiai parodomas: „Mama, kas pietums? „Vanish.“ Tačiau pakalbėkime apie socialines reklamas, švietimo metodus ir jų veiksmingumą.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininkas Gintaras Šeputis mano, jog veiksmingiausia reklama – tuomet, kai pateikiama rizika. Kitaip tariant, kuo žmogus rizikuoja vartodamas, ką jis praranda. „Prieš keletą metų gavome užsakymą padaryti „Nicorette“ reklamą. pasirinkome taktiką, kurioje parodėme, ką žmogus praras. Šiuo atveju, reklamoje sakėme „smirdėsi, skleisi blogą kvapą, jei rūkysi. Užsakovų teigimu, reklama buvo veiksminga“,– teigia reklamos specialistas. Turbūt ne veltui stotelėje laukiant viešojo transporto akis užkliūva už dvidešimt metalinių vinių su prierašu „nežinai, kuri bus paskutinė“.
Su priklausomybėmis dirbusio psichologo Eriko Simanavičiaus nuomone, veiksmingiausias švietimo metodas – gyvas pavyzdys. „Aš pats būdamas gal 7 ar 8 klasėje turėjau progą gyvai pabendrauti su narkomanu. Jis papasakojo, kokį kelią nuėjo, kaip gyveno, kokios pasekmės, kokios grėsmės gali kilti, kai esi priklausomas. Patikėkite manimi – didelį įspūdį padarė. Dar iki šiol prisimenu, – teigė psichologas. – Jie mielai sutinka papasakoti savo istorijas, galima su jais pasišnekėti, pasidalinti mintimis. Nereikia nuo jų atsiriboti, visą jų sukauptą patirtį galima labai naudingai išnaudoti.“
Greitu metu tendencija nekis?
Statistiniais duomenimis, 84,5 proc. vyrų ir 78,5 proc. moterų pradėjo rūkyti norėdami pamėgdžioti ar iš smalsumo. Rūkymas plinta kaip geri darbai filme „Sėkmė avansu“. Žinoma, mes nebematome cigaretes reklamuojančių stendų bei reklamų televizijoje. Gėrimės aukštomis, ne visiems rūkaliams pasiekiamomis kainomis. Tačiau tai mažai ką keičia. 2007 metų Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europoje (ESPAD) duomenimis, 87 proc. moksleivių iš Lietuvos bent po kartą pavartoję alkoholio per 12 mėnesių laikotarpį, tai 5 proc. daugiau nei kitose Europos šalyse.
34 proc. moksleivių surūko bent vieną cigaretę per mėnesį, tai taip pat 5 proc. daugiau nei likusiose Europos šalyse. Šių metų duomenimis, Jungtinėse Amerikos Valstijose kasdien atsiranda 1 tūkst. naujų cigaretės kartėlį patiriančių nepilnamečių. Turbūt šiuo aspektu į Vakarus lygiuotis neturėtume. Ne gana to, visame pasaulyje 25 proc. rūkalių sudaro mokiniai ir studentai.
„Reikia ugdyti asmenybę. Atsirinkti, kas yra teisinga, o kas ne. Tai gali padėti padaryti tėvai, mokytojai, tačiau reikia dirbti su savimi ir individualiai – skaityti knygas, pvz., biografines žvaigždžių, kurios turėjo problemų su priklausomybėmis, arba žiūrėti filmus. Visa tai didina mūsų žinių bagažą bei formuoja nuomonę“, – mano psichologas E.Simanavičius. Jis taip pat pridūrė, jog labai svarbu išlaikyti dialogą tarp tėvų ir vaikų, nes jei tai nevyksta – praraja tik didėja E.Simanavičiaus teigimu, paaugliams privalu leisti išsakyti savo nuomonę bei būti išklausytiems tėvų. Tėvai savo ruožtu privalo susilaikyti nuo nuolatinių drausminimų bei moralizavimų. Visa tai daryti reikia ne tuomet, kai vaikui jau 15 ar 18 metų, o nuo pat mažumės. E.Simanavičiui antrina reklamos specialistas G.Šeputis: „Moralizavimas vaikui duoda mažai naudos. Greičiau tai sukelia atvirkštinį efektą.“
Belieka tikėtis, kad karvių melžėjoms (-ams) darbo visada atsiras ir jų produkcija bus perkama ne mažiau nei iki šiol. Kokia įprastinė šaldytuvo spalva? O ką geria karvės? Cha, ir vėl apsigavote?
