Linoshka, www.jaunimogidas.lt
Ruduo. Ir kaip įmanoma jo neužuosti, kai visur aplink vien tik rudeniniai ženklai?
Net mano automobilio veidrodėlyje apsigyveno voras, kuris kiekvieną naktį sumezga didesnį ar mažesnį voratinklį ir kaskart savo apvaliomis akimis stebi mane vairuojančią.
Kaštonai pradėjo kristi. Ryte virš Nemuno vis labiau susisuka ištįsusios rūko gijos. Pamažu į miestą pradeda grįžti studentai, o vaikai vietoj saldainių ir žaislų po parduotuves tąso sąsiuvinius ir pieštukus.
Ir, nepaisant to, kad rugsėjo pirmą dieną man būna liūdna (ir kiekvieną kartą ši diena prasideda pokalbiais su tėvais, prisimenant visas praėjusias rugsėjo pirmąsias mokykloje), ankstyvą rudenį aš labai myliu.
Toks paslaptingas metas, ar ne? Pavyzdžiui, mano vyrui ruduo - tobulas metų laikas, kuriam pagaliau atėjus jis džiaugiasi kiekviena diena - ir visai nesvarbu, ar lyja, ar ne.
Prisipažinsiu - mano rudenys jau keletą metų ypatingi. Truputį smalsu, kuo šis bus kitoks. O gal kaip tik - bus visiškai paprastas? Kai dar visai neseniai viena klientė palinkėjo gero paskutinio vasaros savaitgalio, akimirką sutrikau - juk baigėsi vasara.
Bet tik tam, kad užleistų vietą nostalgiškam ir romantiškam rudeniui. Atrodo, vėl prasidės meilumu persisunkusių įrašų dienos - juk ruduo ypač tinkamas meilei...
