Straipsnio tikslas – suteikti informacijos darbuotojams, supažindinti juos, kada yra galimas vaizdo stebėjimas jų darbo vietoje.
Kas reglamentuoja vaizdo stebėjimą Lietuvoje?
Asmens duomenų teisinę apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (toliau – Direktyva). Vaizdo stebėjimas darbo vietoje turi atitikti šiame įstatyme keliamus reikalavimus, kurie nurodyti 17 straipsnyje. Be to, vaizdo stebėjimą, kaip vieną iš asmens duomenų kaupimo būdų, gali atlikti tik duomenų valdytojai, įregistruoti Asmens duomenų valdytojų valstybės registre, taip pat jie turi nusiųsti pranešimą apie vykdomą vaizdo stebėjimą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau VDAI), kuri įvertina, ar taisyklingai yra vykdomas vaizdo stebėjimas.
ADTAĮ 2 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad vaizdo stebėjimas – vaizdo duomenų, susijusių su fiziniu asmeniu (toliau – vaizdo duomenys), tvarkymas naudojant automatines vaizdo stebėjimo priemones (vaizdo ir fotokameras ar pan.), nepaisant to, ar šie duomenys yra išsaugomi laikmenoje. Paprastai tariant, tai yra asmens nuotraukos padarymas, jo elgesio užfiksavimas ir panašiai. ADTAĮ 17 straipsnis numato, kad vaizdo stebėjimas darbo vietoje gali būti vykdomas, kai dėl darbo specifikos būtina užtikrinti asmenų, turto ar visuomenės saugumą ir kitais atvejais, kai kiti būdai ar priemonės yra nepakankamos ir (arba) netinkamos siekiant išvardytų tikslų. Mažiau asmens privatumą ribojančio priemonės gali būti, pavyzdžiui, šarvuotos durys, automatinių vartų ir leidimų įrangos įdiegimas, aliarmo sistemos, stipresnis apšvietimas gatvėse ir kt.
Ką reiškia sąvokos „asmens saugumas“, „turto saugumas“ ir „visuomenės saugumas“?
Asmens saugumas šiuo atveju apima asmens fizinį ir jo duomenų saugumą. Pavyzdžiui, taip užtikrinama, kad asmens fizinio saugumo pažeidimo – užpuolimo atveju bus įmanoma išaiškinti nusikaltimą, o asmens duomenų saugumo atveju – jokie pašaliniai asmenys nesužinos darbuotojų duomenų.
Turto saugumas reiškia asmens nuosavybės apsaugą. Pavyzdžiui, vaizdo stebėjimu sumažinama galimybė, kad darbovietės turtas bus sunaikintas ar pavogtas, nes asmenys yra įspėti apie vaizdo stebėjimą, o ir taip atsitikus – bus didesnė galimybė išsiaiškinti nusikaltimo aplinkybes.
Visuomenės saugumas reiškia, kad kalbama apie tokį saugumą, kuris turi būti užtikrinamas didelei asmenų grupei. Pavyzdžiui, galima vykdyti vaizdo stebėjimą naftos gamykloje, kuri kelia tiek gamtai, tiek žmonėms nemažą pavojų, o vaizdo kameromis ar kitomis priemonėmis galima užtikrinti, kad atsiradus trikdžiams naftos gavyboje, galimas pavojus bus nedelsiant pašalintas.
Pagrindinės darbuotojų teisės
Reikia aptarti pagrindines darbuotojų teises, kurias jie privalėtų žinoti ir jomis naudotis, jei darbdavys ketina vykdyti vaizdo stebėjimą darbovietėje. Pagal ADTAĮ 20 straipsnį duomenų valdytojas, šiuo atveju darbdavys ar jo įgalioti asmenys, turi informuoti darbuotojus apie vaizdo stebėjimą, atkreipiame dėmesį, pasirašytinai. Taigi darbuotojas turi teisę i informavimą. Informacijos pateikimas, pavyzdžiui, simbolio (vaizdo kameros ar kitokio) pavidalu, darbo santykių kontekste nelaikomas pakankamu.
Duomenų apsaugos darbo grupės nuomonėje dėl asmens duomenų tvarkymo vaizdo stebėjimo priemonėmis 4/2004 ( toliau – Nuomonė) nurodoma, kad duomenų subjektas turi teisę nesutikti su savo duomenų tvarkymu.
Taip pat Nuomonėje numatyta, kad neturi būti stebimos patalpos, kurios yra skirtos darbuotojų privačiam naudojimui arba jose nenumatyta atlikti darbo užduotis, pvz., tualetai, dušas, rakinamos spintelės ir rekreacinės zonos.
Vaizdo stebėjimas negali būti naudojamas darbuotojų kontrolės funkcijai užtikrinti. Vaizdai, renkami norint apsaugoti turtą ir (arba) dėl rimtų pažeidimų tyrimo, prevencijos ir kontrolės, neturi būti naudojami kaltinant darbuotoją mažais disciplinos pažeidimais ir darbuotojams visada turi būti leidžiama paduoti priešieškinius, naudojantis surinkta vaizdo medžiaga.
Darbuotojai galimus įvairius jų teisių pažeidimus turi teisę apskųsti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Jeigu skundas yra priimamas, ši institucija privalo jį išnagrinėti per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus tam tikrus atvejus, kai terminas gali būti pratęsiamas (ADTAĮ 49 straipsnis).
Taigi darbdaviai, norintys vykdyti vaizdo stebėjimą darbo vietoje, turi įrodyti, kad tai yra būtina asmens, turto, visuomenės saugumui užtikrinti, o darbuotojai turi žinoti savo teises ir jomis naudotis tam, kad būtų užtikrinta abiejų pusių interesų apsauga.
Straipsnį parengė teisinių ir personalo paslaugų bendrovė „HOROS“.
