Šią savaitę ypatingos skubos tvarka priimta Asociacijų įstatymo pataisa kelia vis daugiau susirūpinimo nevyriausybinio sektoriaus atstovams, mat įstatymo leidėjo pasirinktas kelias griežtinti įstatymo nuostatas labiau atitinka verslo asociacijų interesus, tačiau ne visų susijusių pusių poreikius.
2004 m. priimtas Asociacijų įstatymas buvo parengtas sujungiant du skirtingus iki to laiko galiojusius – asociacijų ir visuomeninių organizacijų – įstatymus. Tą kartą įstatymo redakcijos rengėjai pasirūpino, jog teisės aktas būtų lankstus ir atitiktų įvairių organizacijų poreikius. „Prieš priimant minėtąjį dokumentą buvo skirta pakankamai laiko visoms susijusioms pusėms su juo susipažinti, surinkti nuomones apie galimas pasekmes ir tokiu būdu priimti visus tenkinantį sprendimą. Tačiau šią savaitę priimta minėtojo įstatymo pataisa asociacijoms, kurių veiklai šis dokumentas turi tiesioginę įtaką, tapo netikėta naujiena“, – pastebi Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Šarūnas Frolenko.
Šiomis dienomis žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie neįtikėtinai greitai priimtas įstatymo pataisas byloja, jog sprendimas naudingas tik labai siauros interesų grupės siūlymams.
„Akivaizdu, jog įstatymo pataisos inicijuojamos dėl vienos verslo asociacijos, nesugebančios rasti tinkamų būdų savo problemoms išspręsti. Tai neturėtų būti priežastis keisti visų asociacijų veiklai įtaką darančią teisinę bazę. Griežtesnis įstatymo reglamentavimas nepadės pasiekti didesnės organizacijos valdymo organų atsakomybės ir geresnio narių įsitraukimo į veiklą“, – teigia LiJOT prezidentas Š.Frolenko. VšĮ „NVO teisės instituto“ valdybos pirmininkas Rytis Jokubauskas pabrėžia, jog įstatyme įtvirtinama tik viena alternatyva nėra tinkama plačiam ratui asociacijų: „Organizacijos, iki šiol turėjusios proporcijų sistemas, pvz. dešimčiai asociacijos narių atstovaujantis asmuo turi vieną balsą, tampa nebegalimos. Taip pat iškyla problemos asociacijoms, jungiančioms fizinius ir juridinius asmenis. Nemažai tokių asociacijų taip pat turėjo tam tikras proporcijų sistemas, kurioms Asociacijų įstatymo 8 straipsnio 4 dalies sakinio dalis „jei asociacijos įstatai nenustato kitaip“ leido numatyti įstatuose tinkamiausius atstovavimo būdus. Pavyzdžiui, juridinis asmuo turi vieną balsą, o tam tikram fizinių asmenų asociacijos narių skaičiui atstovaujantis asmuo taip pat turi vieną balsą.“ Anot R.Jokubausko, priėmus naują įstatymo redakciją, minėtosios ir bet kokios kitos galimybės asociacijai pačiai spręsti visuotinio narių susirinkimo ar kito organo sprendimų priėmimo klausimą yra nebegalimos. To paties straipsnio 4 dalies pataisoje kalbama ir apie apribojimą atstovavimui, t.y. nuostatą, jog „juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių“. LiJOT kelia susirūpinimą tai, jog šis teiginys prieštarauja LR Civiliniam kodeksui, nustatančiam galimybes juridiniam ar fiziniam asmeniui atstovauti savo interesus ne tik tiesiogiai, tačiau ir per atstovus, žodine arba rašytine forma, t. y., per įgaliojimą, ir Civilinis kodeksas nenumato jokių apribojimų kas gali būti įgaliotas. Dėl prieštaringos ir nepagrįstos skubos tvarka priimtos Asociacijų įstatymo pataisos į LR Prezidentę dėl projekto vetavimo kreipėsi ir LR Seimo narių grupė iš šešių skirtingų frakcijų.
