Praėjusį šeštadienį Vilniuje įvyko „Vilnius Challenge 2011" multi-sporto varžybos. Labai gražus renginys, tiek daug jaunų žmonių, norinčių „išbandyti save". Ir mažytė tragedija, likusi visiškai nepastebėta įspūdingų varžybų fone.
Gyveno sau kregždutė, skraidydavo virš Neries, džiaugėsi gyvenimu, gaudydavo vabalėlius, muses. Vieną labai gražią vasaros dieną ji prisiartino taip arti prie vandens, kad sušlapino sparnelius, nukrito į upę ir pradėjo skęsti. Bandydama išsilaikyti paviršiuje, ji išskleidė sparnelius ir stengėsi laikyti galvutę virš vandens, o srovė tuo metu nešė ją palei krantą vis toliau. Tai pastebėję prie Neries besivaikščiojantys žmonės neliko abejingi ir kreipėsi į pro šalį dreifuojančius „Vilnius Challenge 2011" baidarininkus, prašydami iškelti į bėdą patekusį ir ten pat, tarp baidarių, besikapstantį paukštelį iš vandens. Iškelti ir palikti krantinėje. Šis „išbandymas" nereikalautų gaivinti kregždę, teikti pirminę medicininę pagalbą ar vežti pas veterinarą. Tik iškelti iš upės ir keliauti toliau. Užduoties atlikimo laikas – 5-10 sekundžių. Tačiau šis papildomas „žmogiškumo" išbandymas pasirodė varžybų dalyviams neįveikiamas. Pirmos dvi irkluotojų poros tik atsisuko į triukšmą, tačiau, matyt, „kažkokios trenktos moteriškės", be to rusakalbės, maldas nusprendė tiesiog tyliai ignoruoti. Trečioji pora nepagailėjo laiko apsižodžiavimui: „Na ir ką dabar daryti?.. Viskas, ate!" Tačiau tuo jų dalyvavimas išbandyme ir baigėsi. O kregždutės jėgos tuo metu išseko, ji sudėjo sparnelius ir leido srovei spręsti jos likimą...
Šitaip pasibaigė „Vilnius HUMANITY Challenge 2011". Po to buvo finišai, laimėjimai, apdovanojimai ir veidmainiški įsitikinimai savo išskirtinumu, modernumu, progresyvumu, europietiškumu... Aišku, toks apibendrinimas nėra sąžiningas, nes toli gražu ne visi varžybų dalyviai turėjo progą parodyti save žmogiškumo išbandyme. Neabejoju, kad tarp jų atsirastų nemažai padorių ŽMONIŲ. Tačiau šeši pseudo-žmonės iš eilės – tai jau pakankamas pagrindas kiekvienam susimąstyti, ar mes tikrai norim gyventi visuomenėje, kurioje kito žmogaus prašymas padėti yra tiesiog tuščias garsas, nevertas dėmesio, o mažo gyvūnėlio gyvybė nėra verta net 10 sekundžių mūsų asmeninio laiko.
Andriaus Vaitkevičiaus nuotr.
