Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Žemės ir žmonijos konfliktas: ar būtina priimti kompromisą?

Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pasaulyje daugybė kovos su klimato kaita šalininkų, tačiau tiek pat ir skeptikų, neigiančių klimato kaitos buvimą apskritai arba nenorinčių pripažinti, kad jos daroma įtaka pasauliui yra žalinga ir reikia imtis drastiškų priemonių, siekiant sustabdyti šį procesą.

Konkurso  „Žaliasis kodas“ dalyvė Laura Simonavičienė Šiandien vis dažniau kalbama apie mus supančią aplinką, kuri apibūdinama kaip gamtoje egzistuojanti vienas su kitu susijusių elementų (vandens, oro, dirvožemio, gyvūnų, augalų, organinių ir neorganinių medžiagų, žemės paviršiaus ir gelmių, antropogeninių komponentų) sistema. Švari aplinka, neužteršta gamta yra didžiausias žmonijos turtas, tai būtina sąlyga jai išlikti ir egzistuoti. Visuomenės požiūris į gamtą ir jos apsaugą kinta. Žmogus suprato, kad norint apsaugoti nykstančias rūšis ir išlikti pačiam, visų pirma reikia apsaugoti tų rūšių gyvenamąją aplinką – Žemę. Besikeičianti mūsų planeta Apie planetos neatsparumą žmogaus daromai žalai kalbėti pradėta 1824 metais, 1896 m. nustatyta, kad antropogeninės priežastys gali sąlygoti klimato kaitos procesą. Mokslininkai įrodė, kad žemės klimatas kinta, pokyčiai vyksta dar greičiau, nei iš pradžių manyta. Nustatyta, kad klimato kaita vyksta ne tik dėl natūralių priežasčių (lėto saulės spinduliavimo intensyvumo kitimo, Žemės sukimosi greičio pokyčių, pokyčių planetoje – vandenynų cirkuliacijos kitimo, vulkaninių procesų ir kt.), bet ir žmogaus sukeliamo antropogeninio poveikio: iškastinio kuro ir naftos deginimo, žemės paskirties keitimo, žemės ūkio, chemijos pramonės ir kt. Pagrindinės dujos, už kurių disbalansą atmosferoje yra atsakingas žmogus – anglies dioksidas (CO2). Žmonių skaičius pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo išaugo tris kartus (nuo dviejų milijardų iki šešių su puse), todėl mūsų poveikis Žemei yra žymiai didesnis. Buvęs JAV senatorius viceprezidentas Alas Gore'as knygoje „Nepatogi tiesa“ teigia, kad technologijos tapo tokios sudėtingos, kad dabar smarkiai veikiame daugumą aplinkos sričių. Jis tikina, kad išsivysčiusios šalys privalo atsakingai elgtis su technologijomis ir išmintingai jomis naudotis. Klimato kaitos šalininkai visame pasaulyje baiminasi liūdniausio Žemę ištiksiančio scenarijaus. Įrodyta, kad dėl klimato šiltėjimo daugėja uraganų, potvynių, tirpsta ledynai (Šiaurės ir Pietų ašigaliai), dėl to nyksta baltosios meškos, karališkieji pingvinai, keičiasi Žemės fauna, flora. Mokslininkai spėja, kad šiltnamio efekto stiprėjimas gali neigiamai veikti visos Žemės gyvybės ateitį. IPCC (Jungtinių tautų tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija) praneša, kad nuo 1906 m. klimato temperatūra pakilo 0,74 laipsniais pagal Celsijų, dėl to klimato kaita gali paveikti visas ekosistemas ir žmonijos sritis (transportą, žemės ūkį, sveikatos priežiūrą). Poveikio mastą dar sunku apskaičiuoti, nes pokyčiai tik pradedami jausti. Lietuva klimato kaitos kontekste Pasaulyje daugybė kovos su klimato kaita šalininkų, tačiau tiek pat ir skeptikų, neigiančių klimato kaitos buvimą apskritai arba nenorinčių pripažinti, kad jos daroma įtaka pasauliui yra žalinga ir reikia imtis drastiškų priemonių, siekiant sustabdyti šį procesą. Lietuvoje taip pat yra nemažai klimato kaitos reikšmę neigiančių žmonių. Anot Kristinos Kučinskaitės, laikraščio „Ozonas“, ekologiško kultūros gido, vyriausiosios redaktorės, apie klimato kaitą Lietuvoje kalbama nemažai. „Vis dėlto informacija apie klimato kaitą sklinda mažose auditorijose, trūksta platesnio jos referavimo respublikiniu mastu, – įsitikinusi K. Kučinskaitė. – Klimato kaitos problemą nustumia vietinės reikšmės problemos.“ Anot laikraščio vyriausiosios redaktorės, Lietuvoje vyrauja šioks toks pasyvumas: „Tai susiję tiek su mūsų ekonomine situacija, tiek su mažos šalies sindromu. Kai žvelgiame į kaimynę Daniją, atrodome labai atsilikę, kita vertus yra šalių, kuriose situacija dar blogesnė.“ 2008 metais „Eurobarometro“ atliktos apklausos duomenimis, 58 proc. lietuvių mano, kad klimato kaita yra viena iš svarbiausių problemų šiuolaikiniame pasaulyje. Vis dėlto dauguma apklaustųjų teigė nesiimantys klimato kaitai mažinti reikiamų veiksmų. Anot K. Kučinskaitės, atrodo, jog lietuviai šiuo klausimu turi savo nuomonę – klimato kaita vyksta tik už Lietuvos sienų. „Lietuvoje globalių problemų (tarp jų ir klimato kaitos) sprendimai yra perkeliami didžiųjų valstybių ar pasaulinių organizacijų atsakomybėn. Todėl net ir suvokus klimato kaitą, kaip egzistuojančią problemą, mažai imamasi asmeninių iniciatyvų keičiant gyvenimo būdą“, – tvirtina „Ozono“ vyriausioji redaktorė. Šylantis mūsų šalies oras Klimato kaitos padarinius Lietuvoje tyrinėja ne vienas mokslininkas ir visi jie tos pačios nuomonės – klimato kaita vyksta ir jos padarinius jau šiandien juntame Lietuvoje. Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos profesoriaus Brunono Gailiušio atlikto mokslo tiriamojo darbo „Klimato kaitos įtaka Lietuvos vandens išteklių būklei ir hidroenergetikos sektoriui“ (2007–2009 m.) duomenimis, pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje reikšmingai kinta oro temperatūra: kyla vidutinė metų temperatūra, didėja žiemos ir pavasario sezonų vidutinės temperatūros, mažėja oro temperatūrų skirtumai tarp sezonų. Ištyrus daugiametę temperatūrą paaiškėjo, kad 1961–2007 m. žiemomis nuolatos didėjo kritulių kiekis visoje Lietuvos teritorijoje. Vienas žymiausių Lietuvos klimato kaitos tyrinėtojų Arūnas Bukantis, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius, taip pat nustatė, kad Lietuvos klimato svyravimai yra neatsiejama viso Žemės rutulio klimato sistemoje vykstančių procesų dalis. Todėl Lietuva yra atvira tiek neigiamiems klimato pokyčių padariniams, tiek teigiamiems šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo rezultatams. Anot jo, per pastaruosius šešiolika metų saulėtų valandų skaičius Lietuvoje išaugo 80–200 val. Informatyvus klimato kaitos rodiklis – Baltijos jūros leduotumas. Jau daugiau kaip 40 m. Baltijos jūra neužšąla daugiau nei 90 proc. Tai rodo žiemos temperatūros kylimą ir sezono trumpėjimą. Klimato kaitos poveikį Lietuvos augalijai tyrinėja ir Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkos katedros profesorius Romualdas Juknys. Anot profesoriaus, šylant klimatui ilgėjantis šiltasis metų laikas (vegetacijos laikotarpis) leidžia augalams ilgiau vykdyti fotosintezę ir sukaupti daugiau organinių medžiagų. Tačiau drėgmės trūkumas, kuris dažnai lydi šiltus orus, neigiamai veikia įvairius augalo fiziologinius ir biocheminius procesus, riboja augalų augimą ir derlių. „Vegetacinis augalų periodas pailgėjo beveik mėnesiu – anksčiau prasideda, vėliau baigiasi, – pasakoja prof. R. Juknys. – Tačiau tai nėra gerai – augalai tampa neatsparūs šalnoms, nespėja pasiruošti nors ir pašiltėjusioms, tačiau vis dar vėsioms žiemoms.“ Vis dėlto mokslininkas įsitikinęs, kad pasaulinis klimato atšilimas Lietuvos augalams gali turėti ir teigiamos įtakos – padidėjo kai kurių žemės ūkio kultūrų produktyvumas, ateityje galėtume pradėti auginti dalį šilumą mėgstančių augalų, kurie dabar pas mus augti negali. „Laikui bėgant dėl Lietuvoje šiltėjančio klimato galėsime užsiimti vynuogių auginimų“, – teigiamas klimato šiltėjimo puses atskleidžia mokslininkas ir priduria, kad neigiamos klimato atšilimo pasekmės, įskaitant nepageidaujamus vietinių augalų bendrijų pokyčius ir dalies rūšių išnykimą, be abejo, būtų nepalyginti rimtesnės. „Dėl šylančio klimato gali išnykti paprastoji eglė, nes tiesiog neatlaikys labiau šilumą mėgstančių augalų (pušų, beržų) konkurencijos, – pasakoja prof. R. Junknys. – Taip pat šiltėjant ir trumpėjant žiemoms gali pasidaryti sudėtinga auginti žiemkenčius, nes jie turi pereiti grūdinimosi etapus. Pailgėjęs teigiamos temperatūros laikotarpis šiems augalams, galima sakyti, sumaišo protą. Taip pat dėl vis rečiau užklumpančių šaltų žiemų labai padaugėjo kenkėjų, pavyzdžiui, erkių, nes joms patinka šiltas ir drėgnas oras. Jų populiacija didėja, nes žiemą jos tiesiog neiššąla.“ Profesorius įsitikinęs, kad su klimato kaita labiausiai susijęs žmogus ir jo vykdoma veikla: „Tai viena didžiausių šių dienų problemų ir būtina imtis priemonių jai spręsti.“ Galbūt tai natūralūs pokyčiai? Klimato kaitos svarbą ir reikšmę supranta ir laikraščio „Ozonas“ vyriausioji redaktorė. Ji mano, kad kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie klimato kaitos stabdymo ir imtis labai paprastų, nereikalaujančių nei išlaidų, nei didelių pokyčių (nebent kalbama apie kuo retesnį automobilio naudojimą) priemonių. „Visi mes galime pradėti taupyti energiją, vandenį (ypač karštą), palaikyti vietinius gamintojus, dažniau naudotis viešuoju transportu, dviračiu arba keliauti pėstute“, – įsitikinusi K. Kučinskaitė. Vis dėlto Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Fizikos katedros docentas Arvydas Kanapickas įsitikinęs, kad tai nėra tinkamiausias klimato kaitos stabdymo būdas ir pateikia tokią formulę: „5 km važiuodami automobiliu išskiriame 1 kg CO2 5 km eidami pėsčiomis išskiriame 5 kg CO2“ Šią formulę mokslininkas aiškina taip: „Norėdami nueiti tokį atstumą, turime gauti daugiau energijos, vadinasi, suvartojame žymiai daugiau maisto, nei važiuodami automobilių, dėl to išmetame daugiau šiukšlių, kurios pūdamos išskiria metano dujų. Auginant gyvulius, kurie reikalingi daugumai maisto produktų gaminti, taip pat neišvengiama metano dujų ir anglies dvideginio. Todėl neaišku, kuris būdas yra tinkamesnis ir mažiau kenksmingas aplinkai.“ Be to, mokslininkas tvirtina, kad negalima vienareikšmiškai vertinti, ar klimato kaita yra blogai, ar gerai, ir siūlo į šį dalyką pažvelgti iš visai kitos pusės. „Kalbėdami apie žmogaus poveikį Žemei, pasiremkime skaičiais, – intriguoja doc. A. Kanapickas. – Jos skersmuo – 12 000 km, granito plokščių (žemynų), plaukiojančių ant skystos magmos, storis yra 80 km. Didžiausias gręžinys, kurį žmogus yra išgręžęs, siekia apie 28 km. Jei Žemę laikytume plaštaka, tai šis gręžinys yra tolygus jos pasikasymui.“ Mokslininkas įsitikinęs, kad bet kokia žmonių Žemėje daroma veikla turės tik trumpalaikį efektą. „Metame į balą akmenuką, nuvilnija ratilai – ir viskas. Tas pats greičiausiai vyksta ir visame Žemės rutulyje, mums ką nors padarius, – svarsto mokslininkas.“ Klimato kaita – natūralus procesas? „Jei į visuomenę žiūrime kaip į gyvą organizmą, vadinasi, visa, ką mes darome, yra natūralu, – teigia doc. A. Kanapickas. – Jei patys save sunaikinsime, vadinasi, neatlaikėme konkurencijos, neprisitaikėme prie pasikeitusios aplinkos…“ Lemtingas mūšis kovoje su klimato kaita Žmonių veikla ir dėl to didėjantis CO2 kiekis sustiprina šiltnamio efektą, dėl to tirpsta ledynai, daugėjo audrų, sausrų ir kitų gamtos nelaimių, atsirandančių kylant vidutinei Žemės atmosferos temperatūrai. Skaičiuojama, kad liko dešimt metų, per kuriuos žmonija dar gali suvaldyti klimato kaitą ir apsaugoti ateities kartas nuo katastrofiškų gyvenimo sąlygų. Kiekviena valstybė atskirai ir visos kartu stengiasi kovoti su klimato kaita. Kad būtų aišku, kokių priemonių imtis, svarbu žinoti, kokios klimato kaitos pasekmės laukia nieko nesiėmus. Prognozuojama, kad Lietuvoje per ateinantį šimtą metų žiemos temperatūra gali padidėti 4 laipsniais, Baltijos jūros lygis gali pakilti 1 m. Tai reikštų, kad per Kalėdas pas mus nebūtų sniego, o pajūryje neliktų smėlio paplūdimių. Tačiau galbūt atsiras naujų rūšių augalų ir gyvūnų, galėsime mėgautis šiltesniu oru, bus daugiau saulėtų dienų. Klimato šiltėjimas taip pat gali duoti ir ekonominės naudos, daugiausia susijusios su teigiamu poveikiu žemės ūkiui. Tikėtinas didesnis turistų antplūdis. Vis dėlto mokslininkai pasidalinę į kelias stovyklas: vieni įrodinėja klimato kaitos žalą ir skatina imtis priemonių jai stabdyti, kiti mano, kad klimato kaita turi teigiamos įtakos mus supančiai aplinkai, ekonomikai, gamtai, treti iš viso neigia klimato kaitos buvimą ir mano, kad tai natūralus gamtoje vykstantis procesas. Ar klimato kaita yra konfliktas tarp žmonijos ir Žemės, turime nuspręsti kiekvienas. Tačiau nepamiršti, kad nuo mūsų apsisprendimo gali priklausyti ateities kartų egzistavimo kokybė.
Komentarai
Temos Konfliktas
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt