Šiemet Lietuva gali pelnytai užriesti nosį ir garbingai pamojuoti kitoms Europos šalims. Galime didžiuotis ne tik kelias savaites šlovintais ir visuotino piliečių alpimo dėl pergalių ar graudžių raudų po pralaimėjimo sulaukusiais krepšininkais, bet ir pasiekimais kur kas egzotiškesnėje sporto šakoje. Tą pačią dieną, kai K. Kemzūros treniruojama rinktinė iškovojo penktąją vietą, Belgijoje vykusiame Europos jaunimo (iki 20 metų) dziudo čempionate, Lietuvos rinktinės narė Renalda Gedutytė, svorio kategorijoje iki 70 kg, taip pat užėmė garbingą 5 vietą.
R. Gedutytė dėl aukšto reitingo iš karto pateko į antrą ratą, kuriame rezultatu 10:0 įveikė lenkę Moniką Rycak, tačiau ketvirtfinalyje po pratęsimo, teisėjų sprendimu, nusileido rusei Dariko Gabaidzei. Paguodos kovoje Lietuvos sportininkė atsirevančavo senai priešininkei vokietei Sandrai Diedrich, tačiau lemiamoje dvikovoje dėl bronzos medalio turėjo pripažinti belgės Lolos Mansour pranašumą bei užėmė penktą vietą.
Po sunkių varžybų Renalda rado laiko atsakyti į kelis klausimus:
- Pasirinkai gan paslaptingą ir vyrišką sporto šaką. Kas paskatino tai padaryti? Kaip kilo mintis pradėti užsiimti dziudo imtynėmis? Kiek laiko tai darai?
- Nepasakyčiau, kad dziudo yra vyriška sporto šaka, net išvertus iš japonų kalbos „dziudo" reiškia „švelnus kelias". Sportuoti paskatino vyresnė sesuo (taip pat tituluota sportininkė, du kartus Europos dziudo čempionatuose iškovojo bronzos medalius), ji pirma pradėjo sportuoti, mane nusivedė pažiūrėti, pabandžiau, patiko ir dabar jau 10 metų kaip sportuoju.
- Per tiek laiko pasiekei nemažai pergalių įvairiose varžybose. Gal gali priminti, kokių?
- Įsimintiniausias ir geriausias mano rezultatas buvo 2009 metais laimėtas Europos jaunių dziudo čempionatas. Taip pat praėjusiais metais laimėjau Lietuvos suaugusiųjų čempionatą, Baltijos šalių žaidynėse jaunimo grupėje (iki 20 metų) iškovojau aukso, suaugusiųjų - bronzos medalį.
- Kaip vyko pasiruošimas čempionatui? Kokie smagiausi ir įsimintiniausi įspūdžiai liko po šių varžybų?
- Šiais metais pasiruošimo Europos čempionatui plane buvo numatytos Europos ir Pasaulio taurės varžybos, dalyvavau šešiose Jaunimo taurės varžybose (Ukrainoje, Lietuvoje, Estijoje, Lenkijoje, Italijoje ir Vokietijoje) ir vienoje suaugusiųjų Europos taurėje Orenburge. Du kartus buvau pirma, kitose dvejose varžybose buvau penkta, o Italijoje ir Orenburge - 7-ta. Dalyvavau ir daugelyje pasirengimo treniruočių stovyklų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Įsimintiniausias šių varžybų įvykis - tai ketvirtfinalio kova su vokiete Sandra Diedrich, kuriai pralaimėjau Europos taurės varžybose Cetneve (Lenkijoje) pusfinalio susitikimą. Europos čempionate su ja susitikau ketvirtfinalyje ir padariau labai gražų metimą, kurį teisėjai įvertino „Yppon" - o tai yra gryna pergalė.
- Esi moksleivė. Kaip treniruotes ir varžybas suderinti su pamokų ruošimu?
- Mokausi Kauno „Versmės" vidurinėje mokykloje, ten mane labai supranta ir palaiko. Auklėtoja visada stengiasi padėti, mokytojos sudaro sąlygas atsiskaityti vėliau arba kai kurias užduotis atlikti namuose, nes kartais skubėdama į treniruotes turiu iš pamokų išeiti anksčiau. Į treniruočių stovyklas ir varžybas, išvykdama ilgesniam laikui, visada vežuosi vadovėlius. Turėdama laisvo laiko ruošiu užduotis, stengiuosi neatsilikti.
- Ar ketini ir toliau tęsti sportininkės karjerą?
- Taip, net neturiu minčių baigti karjerą, man dar tik 18-ka, traumų neturiu - sveikata gera, tad tikiuosi, kad dar ilgai sportuosiu. Mūsų sportas yra ilgaamžis, mano svorio kategorijoje Pasaulio čempionate kovojusioms finale sportininkėms - virš 30 metų. Šiais metais dar vyks Pasaulio jaunimo čempionatas, kuriame, kaip planavo trenerė (Lolita Dudėnienė), aš dalyvausiu. Tačiau čempionatas vyks Pietų Afrikos respublikoje, kur vien tik lėktuvo bilietas (neskaičiuojant starto mokesčių ir pragyvenimo išlaidų) kainuoja virš 4000 litų, tad dėl finansų trūkumo tikriausiai nepavyks sudalyvaut šiame čempionate.
- Dziudo vis dar laikoma pakankamai egzotiška sporto šaka. Kaip manai, ką reiktų daryti, kad šis sportas labiau išpopuliarėtų?
- Dziudo sportas egzotiškas gal tik Lietuvoje. Pasaulyje (ir Europoje) jis tikrai labai paplitęs ir populiarus, ne tik kaip olimpinė sporto šaka, bet ir kaip rekreacinis sportas, daugelis žmonių po darbo lanko dziudo treniruotes savo malonumui, nesiekdami jokio rezultato. Tarptautinė dziudo federacija jungia virš 200 valstybių, kurių sportininkai dalyvauja varžybose. Iškovoti aukštą vietą tikrai sunku, nes svorio kategorijoje susirenka nuo 50 iki 100 sportininkų. Norint, kad dziudo sportas išpopuliarėtų Lietuvoje, reikia daugiau pergalių aukšto lygio varžybose, gal tada pagerėtų finansavimas. Jei pergalių būtų daugiau, gal ir spauda daugiau domėtųsi dziudo naujienomis, tada vis daugiau žmonių sužinotų apie šią sporto šaką. Dabar daugelis lietuvių neskiria dziudo nuo aikido, taikwando ar net karate... Kai kurie galvoja, jog mes spardomės, mušamės ir t. t. O iš tikro dziudo sporto šaka yra labai gilias tradicijas ir filosofiją turinti sporto šaka, kuri grūdina ne tik kūną, bet ir dvasią.
Nederėtų pamiršti ir kitų, Lietuvos garbę gynusių sportininkų Svorio kategorijoje virš 100 kg Žilvinas Zabarskas pirmoje imtyje įveikė belgą Aymericką Glowackį, tačiau antrajame susitikime nusileido gruzinui Levaniui Matiašviliui, o paguodos varžybose pralaimėjo lenkui Damianui Nasiadko ir bendroje įskaitoje liko septintas.
Po vieną pergalę iš čempionato parsivežė Mykolas Lukoševičius, Andrejus Klokovas (iki 60 kg), Rosvaldas Krusna (iki 90 kg) ir Mantas Jakubavičius (iki 66 kg). Čempionate taip pat dalyvavo ir Sandra Jablonskytė (iki 78 kg), Laura Naginskaitė (iki 63 kg), Aurelija Gotto (iki 48 kg), Augustinas Seniauskas (virš 100 kg), Žilvinas Lekavičius (iki 90 kg), Tigranas Galstianas (iki 73 kg), Mindaugas Lenčiauskas (iki 81 kg) bei Kęstutis Vitkauskas (iki 66 kg), deja, jie pralaimėjo jau pirmuosius susitikimus.
