Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

K (arba Kęstučio Kemzūros kodas)

Įkrauk.lt nuotrauka
Įkrauk.lt reporterio nuotrauka / Įkrauk.lt nuotrauka
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Interviu su krepšinio treneriu Kęstučiu Kemzūra sužinosite, kodėl treneris rinkosi būtent krepšinį, kokia buvo pirmoji jo treniruotė ir į ką tuo metu Kęstutis lygiavosi.

Teksto autorius – Povilas Diržinauskis – dalyvavo Nacionalinės moksleivių akademijos organizuotame moksleivių interviu konkurse „Žmogaus kodas“. Kviečiame skaityti Povilo interviu su krepšinio treneriu Kęstučiu Kemzūra.

Po pasaulio krepšinio čempionato Turkijoje Lietuvos rinktinės žaidėjai ir treneris tapo tautos didvyriais. Juos norėjo matyti ir paliesti ne tik žmonės, besidomintys šia sporto šaka, bet ir žurnalistai, televizijos laidų vedėjai, Seimo nariai. Žiniasklaidoje pasirodė ne vienas interviu su rinktinės žaidėjais bei treneriu. Šiandien, kai susidomėjimas rinktinės pergalėmis atslūgo, žaidėjai išsiskirstė po klubus, treneris ramiai darbuojasi net Eurolygoje nežaidžiančioje Krasnodaro „Lokomotiv“ komandoje, man pavyko pakalbinti kuklųjį Lietuvos rinktinės strategą.

– Kodėl krepšinis? Ne futbolas, tinklinis ar tenisas?

– Manau, kad Lietuvoje lengviausia „apsikrėsti“ krepšiniu, o ne kitu sportu. Taip atsitiko ir su manimi. Nors pradžioje treniravausi plaukimo baseine, bet visada svajojau apie krepšinį! Namuose buvo „krepšiniška“ atmosfera: brolis lankė krepšinio treniruotes, tėtis nepraleisdavo „Žalgirio“ rungtynių, tai ir man nieko kito neliko...

– Pirmosios matytos profesionalios „gyvos krepšinio rungtynės? Kas žaidė? Kur? Kas laimėjo?

– Negaliu tiksliai atsakyti į šį klausimą... Manau, kad tai buvo Kauno „Žalgirio“ rungtynės Kauno sporto halėje, bet su kuo žaidė ir kas laimėjo, neatsimenu...

– Į kokius praeities krepšininkus norėjote būti panašus vaikystėje? Kodėl?

– Nebuvo to vienintelio, bet ir man, ir kitiems berniukams norėjosi pamėgdžioti arba išmokti kažkokį judesį, technikos veiksmą ar žaidimo elementą iš žaidėjo, kuris vaikystėje darė įspūdį. Iš lietuvių krepšininkų žavėjo Vitoldo Masalskio kamuolio varymo technika, Šarūno Marčiulionio veržlumas ir energija, snaiperiški Rimo Kurtinaičio metimai, Sergėjaus Jovaišos žaidimo jutimas ir skaitymas, perdavimai. Johnas Stocktonas buvo mano žaidėjo idealas.

– Kokia buvo pirmoji treniruotė? Gal prisimenate pirmojo trenerio duotus nurodymus?

– Treniruotis krepšinio mokykloje pradėjau nuo devynerių. Dabar berniukai pradeda dar anksčiau. Aš irgi pradėjau anksčiau – žaidžiau krepšinį kieme su draugais.

Su broliu ir tėčiu sekmadieniais eidavome į mokyklos sporto salę. Pagal savo amžių žaidžiau neblogai, bet mano amžiaus grupių dar nebuvo, todėl pradėjau sportuoti su dviem metais vyresniais... Pirmosios treniruotės užduočių neprisimenu, tačiau gerai atsimenu, kad per pirmas rungtynes, kurios vyko su dviem metais vyresniais berniukais, treneris man davė užduotį - dengti varžovų lyderį! Matyt, su užduotimi susitvarkiau neblogai. Komanda laimėjo, o treneris pagyrė!

– Kuris treneris paskatino ir įkvėpė rinktis trenerio profesiją?

– Niekas labai neagitavo būti treneriu, bet man viskas buvo labai įdomu: pratimai, metodikos, taktiniai sprendimai... Be to, įžaidėjo pozicija, kurioje aš žaidžiau, vertė domėtis viskuo krepšinyje, nes fiziniais duomenimis neišsiskyriau. Aišku, treneriai, kurie mane treniravo, augino ir brandino mane.

– Koks dalykas geriausiai sekėsi mokykloje be kūno kultūros? Gal istorija?

– Mano laikais mokykloje mes mokėmes truputį kitokios istorijos... Bet Lietuvos istorijos kursą išmokau namuose – tai paskatino padaryti tėtis! Buvau neblogas mokinys: gerai sekėsi ir matematika, ir fizika, ir lietuvių kalba... Viskas priklauso nuo to, kiek pastangų įdedi pats ir kiek mokytojas sugeba tave sudominti.

– Kęstutis – vienas tauriausių LDK kunigaikščių, perspėjančių priešus apie puolimą. Turkijoje savo komandą puolimui ruošėte istoriniais filmais. Ar perspėjote priešus, kas jų laukia?

– Man toli iki kunigaikščio Kęstučio – aš stengiuosi varžovus kažkuo nustebinti, kad jie nebūtų pasiruošę ir mes galėtume laimėti rungtynes. Iš istorijos mes galime daug ko pasimokyti, pasisemti stiprybės! Filmų ištraukose, kurias rodėme žaidėjams, buvo svarbiau ne istoriniai momentai, o pasakyti žodžiai, kurie maksimaliai mobilizavo žaidėjus ir leido jiems rungtynių metu pademonstruoti geriausią žaidimą.

– Kokia savybė iš trijų K – kantrybė, kruopštumas ar kūrybingumas – pati reikalingiausia Lietuvos rinktinės treneriui?

– Manau, kad visos trys savybės labai svarbios bet kuriam žmogui jo gyvenime, o ypač krepšinio treneriui! Tik turėdamas šias savybes gali pasiekti užsibrėžtą tikslą!

Dėkoju už pokalbį. Susitiksime Europos krepšinio čempionate!

Teksto autorius: Povilas Diržinauskis, Šeduvos gimnazijos Ia klasės mokinys

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ikrauk.lt