 |
| J. Child išgarsinusi knyga |
Julios Child knyga „Mastering the Art of French Cooking“ („Įvaldant prancūziškos virtuvės meną“) pakeitė amerikiečių požiūrį į maisto ruošimą ir įrašė jos autorės vardą į istoriją. Julia Child tapo pirmąja moterimi, kurios inicialai puikuojasi Amerikos kulinarijos instituto garbės sienoje. Jai taip pat buvo įteiktas garbingasis Prancūzijos apdovanojimas „Legion d‘Honneur“, o 2002 metais Smitsoniano nacionaliniame Amerikos istorijos muziejuje atidaryta virtuvės, kurioje kulinarė filmavo pirmąsias tris televizijos laidas, ekspozicija. Julios paprastumas, atvirumas ir nuoširdumas taip sužavėjo Amerikos žmones, kad ji tapo bene populiariausia visų laikų kulinare.
►Julia gimė 1912 metais saulėtoje Kalifornijoje. Ji buvo vyriausia iš trijų McWilliamsų vaikų. Julios tėvas Johnas McWilliamsas buvo prestižinio Prinstono universiteto absolventas ir dirbo nekilnojamojo turto sektoriuje. Mama Julia Carolyna Weston – popierių gaminančios įmonės paveldėtoja, Masačusetso valstijos gubernatoriaus leitenanto Westono dukra.
►Akivaizdu, kad mažoji Julia vaikystėje buvo gerai aprūpinta. Pagrindinį išsilavinimą gavo elitinėje Katherine Branson mergaičių mokykloje San Franciske. Tiesa, ji pati nė iš tolo nepriminė tų ramiųjų, kukliųjų ir gerai išauklėtų turtingų tėvelių dukryčių: nuolat krėsdavo išdaigas, laužydavo taisykles ir pokštaudavo. Iš bendraamžių išsiskyrė ne tik puikiu humoro jausmu, bet ir ūgiu, kuris siekė beveik 188 cm.
►Didžiausia Julios svajonė buvo tapti žymia rašytoja. 1930 metais ji įstojo į Smito koledžą Northamptone studijuoti kūrybinio rašymo. Ji iš tiesų mėgavosi šia veikla. Trumpus rašinius reguliariai siųsdavo prestižiniam žurnalui „The New Yorker“, bet nė vienas kūrinys taip ir nebuvo išspausdintas.
►Baigusi mokslus, persikraustė gyventi į dieną naktį šurmuliuojantį Niujorką, kur įsidarbino tuo metu gerai žinomoje baldų ir buities prekių gamintojo įmonėje „W&J Sloane“ reklamos skyriuje. Po kurio laiko, jau perkelta į Los Andžele esantį padalinį, buvo atleista už „akiplėšišką nepaklusnumą“. Matyt, Julios atvirumas ir išradingumas buvo suprastas klaidingai.
►Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą (1941 metais) persikėlė į Vašingtoną ir pasiprašė savanore slaptojoje tarnyboje. Julia nuolat keitė darbo vietą, kartu su kolegomis keliavo po įvairius pasaulio kampelius. Viename laukė didelė staigmena – jos gyvenimo meilė. 1945 metais Šri Lankoje mergina susipažino su bendradarbiu, būsimuoju vyru Paulu Childu. Tuo metu Juliai buvo 31 , o Paului – 41-eri. Po metų pora atšoko vestuves.
►Paulas tarnavo JAV vyriausybei kaip diplomatas, turėjo menininko gyslelę: rašė eiles ir mėgo fotografuoti. Jis taip pat buvo neabejingas gardžiam, gurmaniškam maistui, todėl Julia, iki vedybų net kojos į virtuvę nekėlusi, sumanė išmokti gaminti. Tiesa, pirmas blynas išėjo kiek prisvilęs. „Pirmasis patiekalas, kuriuo sumaniau nudžiuginti vyrą, buvo vyne troškintos kiaulienos smegenėlės. Galiu pasakyti atvirai – tai buvo katastrofa. Valgis atrodė tikrai nekaip, net nesiryžome jo paragauti. Iki soties prisikvatoję išėjome vakarieniauti į restoraną“, – pasakojo Julia.
►Paulas palaikė žmoną kiekviename žingsnyje. Vėliau, kai ši ėmėsi kulinarijos verslo, tapo jos vadybininku, fotografuodavo iliustracijas jos knygoms, skaitydavo rankraščius, ragaudavo naujus patiekalus. Julia vyrui atsilygindavo meile ir dėmesiu. Draugėms ji pasakojo, kad net būdama be galo užsiėmusi rasdavo laiko mažyčiams romantiškiems paišdykavimams, pavyzdžiui, rytą praleidusi kulinarijos mokykloje, priešpiečių būtinai grįždavo namo... pasimylėti su vyru.
Nors pora vaikų neturėjo, visą gyvenimą labai palaikė vienas kitą. Jų šeimyninės idilės nesutrikdė net staiga užklupusi Julios šlovė.
►Santuoka su Paulu buvo sėkminga ne tik todėl, kad ji sutiko mylimą žmogų, bet ir todėl, kad šio vyro dėka atrado kulinariją. Julia pasakoja: „Susidomėjau maistu ir jo gamyba, kai man buvo 32-eji. Iki tol aš tik valgiau.“ Kai Paulas buvo paskirtas diplomatinei tarnybai Prancūzijoje, nenorėdama nuobodžiauti, ji įstojo į prestižinę „Le Cordon Bleu“ („Mėlynojo kaspino“) gastronomijos mokyklą. Ten Julia pajuto, kad maisto ruošimas yra tikrasis jos pašaukimas. Toje pačioje mokykloje susipažino su Simone Beck ir Louisette Bertholle, kurioms ir kilo sumanymas parašyti knygą apie prancūzų virtuvę.
►Kulinarijos knyga „Mastering the Art of French Cooking“ („Įvaldant prancūziškos virtuvės meną“) buvo išleista 1961 metais ir kaipmat atsidūrė tarp perkamiausiųjų. Knyga populiari išliko penkerius metus ir tapo pagrindiniu maisto ruošimo vadovėliu Jungtinėse Amerikos Valstijose.
►Dar labiau Julią išgarsino televizijos laida, kurioje ji mokė amerikiečius prancūziškos, tuo metu laikomos haute couture, virtuvės subtilybių ir paslapčių. Ji žavėjo žiūrovus ne tik puikiais receptais, bet ir geru humoro jausmu bei atvirumu. Laidą Julia vedė kelis dešimtmečius, visą tą laiką rašė ir naujas receptų knygas. Likus dviem dienoms iki 92-ojo gimtadienio, apleido šį pasaulį.
►Net gyvendama senelių namuose Julia Child neprarado įgimto linksmumo ir energijos. Juokaudavo, kad gyventi su pensininkais – tikra nuobodybė, todėl pati daug laiko praleisdavo rašydama autobiografiją „My Life in France“ („Mano gyvenimas Paryžiuje“). Knyga buvo išleista jau po kulinarės mirties.
►Savo pavyzdžiu Julia įkvėpė ne vieną šiuolaikinę moterį. Būtent legendinė kulinarė atsakinga už amerikietės Julie Powel sėkmę. Rašytoja svajojusi tapti jauna moteris, „įstrigusi“ nuobodžiame sekretorės darbe, metė sau iššūkį – per vienus metus pagaminti patiekalų pagal visus 524 Julios Child receptus, išspausdintus knygoje „Mastering the Art of French Cooking“.
►Julie pradėjo rašyti tinklaraštį, kuriame pasakojo apie visas savo sėkmes ir nesėkmes. Jis sulaukė tokio didelio populiarumo, kad ryžosi išleisti knygą, pagal kurią režisierė Nora Ephron 2009 metais pastatė filmą „Julie ir Julia“. Jame Julią vaidinusi Meryl Streep buvo išrinkta geriausia metų aktore ir pelnė „Auksinio gaublį“. Kartu su šiuo filmu pasaulį užplūdo tinklaraščių apie maisto ruošimą ir kulinarinių knygų rašymo mada.
Jūsų dėmesiui – keletas garsiausių J. Child receptų.
