Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

5 klausimai ginekologui

Moters kūnas
Shutterstock nuotr. / Moters kūnas
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Kada verta sunerimti ir praverti ginekologo kabineto duris, ar vartojami vaistai gali sumažinti lytinį pajėgumą, kada verta susirūpinti sutrikusiu mėnesinių ciklu? Atsakome į jums rūpimus klausimus.

Ar gali tam tikri vartojami vaistai turėti įtakos lytiniam gyvenimui, t. y. mažinti lytinį pajėgumą ir pan.?

Taip, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, nes jie paprastai vartoja daugiau įvairių vaistų. Daugelis kraujospūdį mažinančių, virškinimo ir psichikos ligas gydančių medikamentų gali trikdyti lytinę funkciją, t. y. sumažinti lytinį potraukį moterims ir skatinti vyrų impotenciją. Taip pat yra vaistų, kurie, priešingai, didina lytinį potraukį ir gebėjimą pasiekti orgazmą.

Ar reikia susirūpinti, jeigu atsiranda tepimų (kraujingų išskyrų) iš lytinių organų tarp mėnesinių?

Tarp mėnesinių, kurios kartojasi reguliariai kas mėnesį, tepimų neturėtų būti. Jei mėnesinės nereguliarios ir kartojasi kas du ar tris mėnesius, nedidelių kraujingų išskyrų pasirodymas galimas. Nors ištyrus paprastai patologijos nerandama, vis tiek vertėtų apsilankyti pas ginekologą. Ypač vyresnio amžiaus moterims prieš menopauzę. Už tokių, rodos, nekaltų patepliojimų gali slėptis ir sunki lėtinė liga. Laiku neištyrus, ji gali progresuoti, o uždelstas gydymas turėti neigiamų pasekmių sveikatai.

Ar sutrikęs mėnesinių ciklas yra ligos požymis?

Kai kurių moterų mėnesinių ciklas yra trumpesnis ar ilgesnis nei vidutinis (28 d.). Jis gali kartotis kas 21–35 dienas. Skaičiuoti reikia nuo pirmos mėnesinių dienos.

Mėnesinių ciklas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių: policistinių kiaušidžių sindromo, streso, staigių klimato pokyčių, bet dažniausiai taip nutinka artėjant menopauzei.

Kai kurių moterų ciklas niekada nebūna reguliarus, ir gydytojai iki šiol nežino tikslios priežasties. Manoma, kad tam įtakos turi sutrikusi hipotalamo ir hipofizės veikla smegenyse arba kiaušidėse, kur gaminami hormonai.  

Nereguliarios mėnesinės sveikatai nekenkia ir gydytis nereikia, išskyrus tuos atvejus, kai moteris negali pastoti.

Sutrikus mėnesinių ciklui tikslinga kreiptis į ginekologą. Paprastai tiriamas hormonų kiekis, skydliaukės funkcija ir kt.

Kas yra policistinių kiaušidžių sindromas ir kokios jo atsiradimo priežastys? Ar dėl šios ligos gresia nevaisingumas?

Iki šiol nėra ištirtos tikslios policistinių kiaušidžių sindromo (PKS) priežastys. Esant PKS sutrinka ovuliacija, hormonų pusiausvyra, mėnesinių ciklas, medžiagų apykaita ir vaisingumas. Vaistų, šalinančių šios ligos priežastis, nėra. Ši liga gydoma atsižvelgiant į moters poreikius. Pavyzdžiui, jeigu ji neketina pastoti ir nori apsisaugoti nuo nėštumo, gydoma hormoniniais kontraceptikais. Vienokie parenkami, jei vargina padidėjęs plaukuotumas, kitokie, jei vargina spuogai ir t. t. Planuojančioms pastoti moterims dėl PKS sutrikusi ovuliacija stimuliuojama hormoniniais vaistais. Tiesa, hormoniniai kontraceptikai PKS negydo. Hormonai mažina padidėjusią krūtų ir gimdos gleivinės patologijos riziką.

Jei mėnesinių ciklas ilgas (40–45 d.), galima pamėginti gydyti augaliniais preparatais. Sergant policistinių kiaušidžių sindromu, ištirti ir skirti gydymą turi ne tik ginekologas, bet ir endokrinologas.

Beje, sergančioms PKS moterims yra galimybė pastoti net jei nėra mėnesinių.

Kada reikėtų planuoti pirmąjį apsilankymą pas ginekologą?

Pirmą kartą pas ginekologą reikėtų apsilankyti vyresnėms nei aštuoniolikos metų ir lytiškai aktyvioms merginoms. Reguliari profilaktinė ginekologinė patikra mergaitėms nėra reikalinga. Kai kuriais atvejais ginekologo konsultacijai gali siųsti šeimos gydytojas, jeigu įtaria, kad nusiskundimų priežastis yra ginekologinė patologija.  

Beje, visoms moterims patartina profilaktiškai kas pusmetį apsilankyti pas ginekologą. Profilaktinė patikra padeda užkirsti kelią sunkioms ligoms, taip pat ir gimdos kaklelio vėžiui. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 jo atvejų, per metus nuo šios ligos miršta beveik 270 moterų.

Plačiau apie tai, kokios patikimiausios apsisaugojimo nuo nėštumo priemonės, kokie kiaušidžių vėžio simptomai, kas gali sukelti savaiminį persileidimą, skaitykite 39-ajame savaitraščio „Ji“ numeryje!

Redakcijos archyvo nuotr./2014 m. rugsėjo–spalio mėnesio žurnalo „Ji“ Nr. 39
Redakcijos archyvo nuotr./2014 m. rugsėjo–spalio mėnesio žurnalo „Ji“ Nr. 39

 

Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ji24