Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gydytojas ginekologas apie tai, kas didina krūties vėžio riziką

Moteris.
Fotolia nuotr. / Moteris.
Šaltinis: Ji24.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Vis daugiau moterų, norinčių sustiprinti sveikatą ir pagerinti savijautą, keičia kasdienio gyvenimo įpročius – rūpinasi subalansuota mityba, sportuoja, lanko jogos užsiėmimus ir neretai šiuos įpročius diegia visiems šeimos nariams. Gydytojai džiaugiasi tokiais pokyčiais, tačiau kartu pastebi, kad prevencijos įpročių vis dar labai trūksta – moterys vengia reguliariai tikrintis dėl onkologinių ligų.

Krūties vėžys – vis dar dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje ir pasaulyje. Mūsų šalyje ji kiekvienais metais paliečia apie 1500 moterų. Nors šia liga dažniausiai serga 55–74 metų amžiaus moterys, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas akušeris ginekologas Mindaugas Balnys įspėja, jog ji gali užklupti bet kuriuo gyvenimo laikotarpiu.

Pagrindinės ligos priežastys

M.Balnys teigia, jog galima išskirti kelis pagrindinius krūties vėžį sukeliančius veiksnius. Nors dalies jų moterys pakeisti negali, gyvenimo būdo pokyčiais galima sumažinti šios klastingos ligos išsivystymo tikimybę.

„Pastebėta, kad šia liga dažniau serga moterys, kurių menstruacijos prasidėjo anksti, taip pat tos, kurios patyrė vėlyvą menopauzę. Didelę įtaką daro paveldimumas ir geografiniai veiksniai – Vakarų pasaulio šalyse sergamumas krūties vėžiu yra didesnis nei Azijoje ir Afrikoje“, – teigia gydytojas.

Pasak ginekologo, krūties vėžio riziką didina ir antsvoris bei nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, negimdymas ar vyresnis amžius pirmojo gimdymo metu, nežindymas krūtimi, ilgalaikis egzogeninių lytinių hormonų vartojimas.

„Daugybės tyrimų duomenimis, fiziškai aktyvių moterų, kurios kasdien skiria bent 30 minučių mankštai, važiavimui dviračiu, sparčiam ėjimui ar šokiui, rizika susirgti krūties vėžiu yra 20–30 proc. mažesnė nei fiziškai pasyvių moterų“, – atskleidžia M.Balnys.

Išgelbėti gali reguliari patikra

Gydytojas įspėja, jog nė viena moteris nuo šios ligos nėra apsaugota visu 100 proc. Todėl labai svarbu laiku nustatyti ligą.

„Krūties vėžį diagnozavus pradinėse stadijose, pasveiksta apie 90 proc. pacienčių. Tikslios statistikos, kokia dalis moterų reguliariai tikrinasi, nėra. Tačiau gydytojai pastebi, kad didelei daliai gyventojų ši liga nustatoma per vėlai. Tai rodo ir mirties priežasčių statistika – krūties vėžys yra pagrindinė moterų mirties nuo piktybinių navikų priežastis“, – konstatuoja M.Balnys.

Pasak gydytojo, lietuvės vis dar tikrinasi per retai ir pabrėžia, kad pirminę patikrą gali atlikti šeimos gydytojas ar gydytojas ginekologas. Deja, dažnai tik jau pajutusios ligos simptomus moterys pirmą kartą kreipiasi į gydytojus.

TAIP PAT SKAITYKITE: Specialioji pedagogė Jurgita Stankevičienė: „Darbe buvau dar sveika, o po pietų pertraukos grįžau su vėžiu“

Priminimai tikrintis – veikia

Visame pasaulyje spalis yra žinomas kaip kovos su krūties vėžiu mėnuo. Todėl spalio 2 dieną Kaune jau trečią kartą vyks labdaringas 5 ir 10 kilometrų rožinio kaspino bėgimas „Pink Run su BENU“. Šiuo simboliniu bėgimu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į ligą ir paskatinti rūpintis krūties vėžio prevencija. Rožinio bėgimo dalyviai išreiškia palaikymą visoms krūties vėžiu sergančioms moterims ir jų artimiesiems, o surinktos lėšos skiriamos sergančiųjų reabilitacijai sanatorijose.

Krūties vėžys yra pagrindinė moterų mirties nuo piktybinių navikų priežastis.

„Iniciatyvos, atkreipiančios dėmesį į šią ligą ir skatinančios moteris reguliariai tikrintis, yra būtinos. Pastebiu, kad socialinės akcijos, renginiai ir šios problemos viešinimas duoda akivaizdžius rezultatus. Kartais net po vieno straipsnio apie krūties vėžio prevenciją padaugėja moterų, norinčių profilaktiškai pasitikrinti krūtis“, – teigia M Balnys.

Sveikatos srityje lietuvės yra pakankamai išprususios, tačiau, kaip rodo statistika, galbūt dėl laiko stokos, daugybės atsakomybių ar nepagrįstų baimių tikrintis nuo onkologinių ligų moterys vengia. Todėl labai svarbu stiprinti įprotį ne tik rūpintis mityba ar fiziniu aktyvumu, bet ir skirti laiko ligai kelią užkertančiai patikrai ir šį įprotį perduoti dukroms.

Kada kreiptis į specialistus?

M.Banys pabrėžia, jaunos moterys krūties vėžiu serga retai, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad joms nereikia tikrintis. Visos pilnametystės sulaukusios moterys kas 1,5–2 metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti, o vyresnės nei 40 metų – bent kartą per metus.

„Jeigu pastebėjote, kad krūties ar spenelio forma pakito, keičiasi krūties odos spalva, apčiuopėte sukietėjimus, pajutote, kad pažasties limfmazgiai yra padidėję, nedelskite ir kuo skubiau kreipkitės į gydytojus“, – ragina gydytojas ginekologas.

Svarbu nepamiršti ir savityros. Nors ji negali pakeisti profesionalios gydytojo apžiūros, tačiau kartą per mėnesį rekomenduojama krūtis apžiūrėti pačiai. Ankstyvas krūtų pokyčių pastebėjimas gali išsaugoti moters gyvybę.

Komentarai
Šioje istorijoje Moteris, Krūties vėžys, Auglys
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie Ji24