Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

7 netikėtos organizmo reakcijos į stresą

Stresas
Fotolia nuotr. / Stresas
Šaltinis: Ji24.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Šiandien, atrodo, nė vienas pokalbis neapsieina be streso. Kur tik pasisuksi, už kampo laukia įtampa: rytinės automobilių spūstys miesto gatvėse, skubėjimas į darbą, konfliktai... Kaip į tai reaguoja mūsų organizmas?

Nors reakcija yra labai individuali, tačiau bet kuriuo atveju organizmas jos nelaimina. Nedidukas stresas gali net ir teigiamai paveikti atmintį bei dovanoti motyvaciją, tačiau jeigu jis jus kamuoja nuolatos, verčiau susirūpinkite – net 70 proc. žmonių į gydytojus kreipiasi dėl streso sukeltų ligų. Be to, jeigu skundžiatės vienu ar kitu negalavimu, įtampa gali paaštrinti simptomus.

„Bėgimo“ ar „puolimo“ reakcija

Kai tik pajuntate streso teikiamus „malonumus“, vadinasi, suaktyvėjo streso hormono kortizolio gamyba. Tai iš pradžių skatina veikti, kadangi šiek tiek padidėja kraujo spaudimas ir cukraus kiekis kraujyje, tačiau vėliau laukia šuolis atgal – apima mieguistumas bei išsekimas. Nuolatos besikartojantys emociniai šuoliai gali iš esmės pakenkti jūsų sveikatai.

Saldėsių ir greitojo maisto trauka

Šiuo atveju savo darbą atlieka jau minėtas streso hormonas kortizolis. Dažniausiai tuo metu mes užsinorime paskanauti ko nors saldaus ar riebaus, kad numalšintumėme kylančias aistras. Žinoma, nusiraminimo ieškoti maiste nėra pati geriausia išeitis, todėl geriau atrasti sveikesnių būdų atsipalaiduoti. Mokslininkai sako, kad žmonės, kurių kūno masės indeksas yra didesnis nei vidutinis, dažniau linkę persivalgyti nesveiko maisto, kai užklumpa stresas.

Auga svoris

Ne pati maloniausia naujiena, ar ne? Mokslininkai teigia, kad tarp streso bei svorio augimo yra tiesioginis ryšys. Vieni žmonės stresą malšina riebiu maistu, o kiti negali nė kąsnio į burną paimti. Ir vienu, ir kitu atveju organizmas nesidžiaugia. Badaudamas jis kaupia atsargas, todėl svoris ne tik kad nekris, bet dar ir pradės augti. O štai jeigu nuolat į save kemšate greitojo maisto šedevrus, natūralu, kad kilogramai tikrai nestovės vietoje.

Kenčia širdis

Jau minėjome, kad įtampos ir streso metu padidėja kraujo spaudimas ir padažnėja širdies ritmas. Ir nors iki šių laikų širdies smūgio ir streso sąsajos laikomis abejotinomis, tačiau vieno tyrimo metu, kuriame dalyvavo 200 tūkst. žmonių, paaiškėjo, jog tikimybė nukentėti nuo streso iš tikrųjų egzistuoja. Esą net 23 proc. išauga širdies priepuolio galimybė, jeigu žmogus dirba įtemptą darbą, kuriame netrūksta stresinių situacijų.

Nemiga

Kartais nemiga gali išeiti į naudą, tačiau ilgainiui organizmas paprasčiausiai pervargsta. Iš pradžių jaučiamės gyvybingi ir skubame atlikti savo darbus, nejausdami mieguistumo, o vėliau simptomai vis aštrėja, kadangi nebegalime pailsėti. Taigi stresas gali sukelti netgi labai rimtų miego sutrikimų.

Galvos skausmas

Galvos skausmas bene dažniausiai kamuoja streso neįveikiančius žmones. Kai reaguojame į stresą, išsiskiria tam tikros medžiagos (jau minėtas kortizolis, taip adrenalinas), veikiančios kraujagyslių sistemą, todėl pradeda kamuoti galvos skausmai ar migrena. Taip pat stresas gali būti įsitempusių raumenų skausmo priežastimi.

Prastėja atmintis

Hormono kortizolio perteklius organizme veikia ir mūsų atmintį. Gali būti, kad sunkiau atsiminsime arba įsiminsime naują informaciją. Todėl labai dažnai veikiami streso mes daug ką darome automatiškai ir neužfiksuojame vieno ar kito įvykio. Taigi, prieš atlikdami svarbius darbus, verčiau pasistenkite nusiraminti, kad nepridarytumėte klaidų.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Ji24