► Valgyti be malonumo – kenkti sau
Organizmo neapgausi – naudingąsias medžiagas jis pasisavina tik tada, kai valgome mėgaudamiesi maistu. Net jei patiekalas pagamintas iš sveikų ir naudingų produktų, o jums jo nesinori, neprievartaukite savęs. Galbūt jame yra alergizuojančių ar nederančių su jūsų kraujo grupe ingredientų, o gal ląstelės tiesiog perpildytos tos rūšies vitaminų, naudingų makro- ir mikroelementų, todėl atsisako priimti dar vieną jų porciją.
♦ Kai išalksite, paklauskite savęs, ko iš tiesų norite? Ar tikrai vakarykštės grikių košės, kurią ketinate suvalgyti šiandien, nereikėtų išmesti? Nevalgykite tik todėl, kad gaila išmesti ar vaikai nesuvalgė. Rinkitės tai, ko iš tiesų norite tą akimirką.
♦ Laikydamasi dietos, nuolat svajojate apie Kijevo kotletą su skrudintomis bulvytėmis? Tuomet pirmiausia įgyvendinkite kulinarinę savo svajonę ir tik tada lieknėkite. Svorio koregavimu užsiimantys psichoterapeutai pirmiausia išsiaiškina, ko pacientas paslapčia labiausiai trokšta, ir leidžia atsivalgyti iki soties. Antraip neįgyvendinti troškimai lieka pasąmonėje ir trukdo mesti svorį.
♦ Beveik viskas, ką mėgstate, kaloringa? Tuomet darykite kaip aktorė Julia Roberts. Ji suvalgo tik pusę mėgstamo patiekalo ar skanėsto. Šis įprotis garsiajai aktorei leidžia nuolat palaikyti stabilų svorį.
► Kodėl norisi tam tikrų produktų?
Daugeliui atrodo, kad sveikas maistas negali būti skanus. Kad ir kopūstai ar ridikai – naudos daug, o malonumo jokio. Tačiau yra žmonių, kuriems kopūsto lapas – geriausias skanėstas. Greičiausiai jų organizmui trūksta tam tikrų medžiagų (vitaminų, fermentų, organinių rūgščių), kurių yra kopūstuose. Net nusipurtote pagalvojusi apie šias daržoves? Nevalgykite jų per prievartą – organizmas, matyt, ne veltui nepriima jų. Kryžmažiedžiai augalai, kuriems priklauso kopūstai, ridikai, ropės, slopina skydliaukės veiklą, lėtina medžiagų apykaitą. Galite ir nežinoti, kad jūsų skydliaukės veikla šlubuoja, bet „vidinis žiniuonis“ neapgaus – jis ir sukels pasibjaurėjimą kopūstais ar ridikais.
Negalite nė dienos be sušių, krevečių, jūros kopūstų ir kitų jūros gėrybių? Labai traukia japonų virtuvė? Galimas daiktas, kad jūsų ląstelėms trūksta jodo ir seleno. Mėgaukitės jūrų gėrybėmis, tik nepadauginkite – jodo perteklius, kaip ir nepriteklius, taip pat gali pakenkti skydliaukei.
Žmonėms, kuriuos vargina padidėjęs skrandžio rūgštingumas, dažniausiai nesinori kefyro, raugintų kopūstų, citrinų.
Siaubingai traukia smaližiauti? O jei dar ir seniai valgėte ar intensyviai dirbote protinį darbą, greičiausiai gliukozės kiekis kraujyje nukrito iki kritinės ribos. Be šokolado negalite nė dienos? Greičiausiai jus kamuoja stresas ar lėtinis nuovargis, galbūt pernelyg intensyviai sportuojate. Tokiu atveju jūsų organizmas greičiausiai nori magnio, kurio yra šokolade.
Jei nė dienos negalite be svogūnų ir česnakų, tikriausiai ne viskas gerai imuninei sistemai – saugokitės peršalimų!
► Atsargiai – natrio glutamatas!
Kartais organizmas tiesiog kraustosi iš proto: reikalauja visko, kas nesveika. Rūkytos dešros, kalno bulvių traškučių, kokakolos, mėsainių, plaktos grietinėlės ir pan. Aiškiai suvokiate, kad į tokio maisto pusę neturėtumėte net pažvelgti, tačiau paragavusi tiesiog negalite sustoti. Kalti „vidiniai narkotikai“ – endorfinai (biocheminiai morfijaus ir opijaus analogai), kurie pakelia nuotaiką, malšina skausmą ir teikia palaimą. Ilgą laiką buvo manoma, kad jautrieji liežuvio receptoriai skiria keturis pagrindinius skonius: saldų, sūrų, rūgštų ir kartų. Tačiau prieš kelerius metus specialistai aptiko receptorių, jaučiančių penktąjį skonio atspalvį – natrio glutamatą. Šio priedo gausu bulvių traškučiuose, kukurūzų spragėsiuose, sūdytuose riešutuose, mėsainiuose, dešrelėse, kinų ir japonų patiekaluose. Glutamatas – vienas dažniausiai gamintojų naudojamų maisto priedų, ne tik pagerinantis gaminio skonį, bet ir verčiantis mus tokių produktų valgyti be saiko, ilgainiui netgi galima įgyti nuo jų priklausomybę.
► Priklausomybė nuo saldumynų
Didžiulis potraukis įvairiems saldumynams – daugumai žinomas ir ramybės neduodantis jausmas. Tačiau šiuo atveju savo organizmui negalima pataikauti. Pernelyg didelė grėsmė sveikatai slypi pyraguose, tortuose ar sausainiuose, ypač pirktiniuose, yra kelis kartus paros normas viršijantis sočiųjų riebalų, cukrinių angliavandenių, o kai kuriuose saldumynuose – net ir transriebalų kiekis, kuris tiesiog žaloja organizmą: tukina, sukelia širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą ir kitas pavojingas ligas. Visgi kai į burną dedamės minkštučio torto ar pyragaičio kąsnelį, apie tai negalvojame. Potraukis saldumynams yra kur kas stipresnis nei galimų ligų pavojus, todėl daugumai jų nepavyksta atsisakyti.
Kodėl taip yra?
Potraukis saldumynams ir nesaikingas jų vartojimas yra siejamas su tam tikrais veiksniais. Vienas iš jų – tai neigiamos emocijos. Nuobodulys, nerimas, bloga nuotaika, negalėjimas susikaupti padidina norą smaližiauti. Suvalgius saldumynų, nuotaika pagerėja, tačiau neilgam – staiga pakilęs, o vėliau nukrentantis cukraus kiekis kraujyje po kurio laiko vėl sukelia bado reakciją ir pakartotinį saldumynų poreikį. Taip susidaro užburtas ratas – staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai verčia valgyti per daug saldumynų.
Kaip sumažinti potraukį saldumynams?
♦ Pats paprasčiausias, tačiau reikalaujantis didelės valios būdas – nuolat stengtis atsisakyti saldumynų arba valgyti jų kuo mažesniais kiekiais.
♦ Kitas, ne toks drastiškas ir dažnai siūlomas kaip kompromisas būdas – tai rinktis mažiau kenksmingus saldumynus, o įprastinius desertus (tortus, pyragus, sausainius) pakeisti sveikesne alternatyva – džiovintais ar šviežiais vaisiais, cukrų – medumi ir pan.
♦ Pats sudėtingiausias, bet dažniausiai suteikiantis ilgalaikį rezultatą būdas – tai iš esmės pakeisti gyvenseną: atsikratyti žalingų mitybos įpročių, pradėti sportuoti, ugdytis atsparumą stresams.
