„Gyvenimas kartais iškrečia tokius netikėtumus, kad priverčia pasimesti. Kaip R.Požerskis yra pasakęs: gyviesiems reikia gyventi, reikia tęsti darbus, kuriuos pradėjo tie, kurie išeina. Esu dėkingas visai Lietuvos medijai, kuri pranešė apie mūsų universiteto, ypač fakulteto, netektį – apie profesoriaus Stasio Vaitekūno mirtį. Ji buvo netikėta. Taip staigiai žmogus išeina ir nespėji patikėti, kad taip atsitiko, kad taip jau įvyko. Profesorius buvo mokslo žmogus, literatas, muzikos mylėtojas ir draugijos siela. Jis visada sugebėjo žiūrėti į gyvenimą pozityviai. Jis iš tiesų buvo mūsų rektorius, bėdai esant – tėvas, norint pasidalinti, jis buvo brolis ir svarbiausia – jis buvo draugas. Tad netektis yra skaudi, kaip mes beįvardintume.“ – kalbėjo KU SMF dekanas prof. dr. Antanas Bučinskas.
Žinodamas, kad profesorius labai mėgo muziką, kolega doc. dr. Eduardas Spiriajevas jo garbei pianinu sugrojo nuostabų muzikos kūrinį.
„Profesorius buvo labai šviesus žmogus. Jis buvo mokslininkas, skatinęs rasti savo sritį, rašyti, tirti. Jis visada išklausydavo visas nuomones, užsirašydavo mintis, o po to išdėstydavo argumentus, tarsi sudėdamas visus reikiamus taškus ant i. Jis tikėjo Klaipėdos universiteto studentais. Profesorius sakė, kad universitetas yra svarbioje geopolitinėje ir geografinėje padėtyje, kad tai yra visos Lietuvos ekonominio ir kultūrinio ugdymo švyturys. Profesorius neįsivaizdavo civilizacijos, universitetų ir ugdymo be kultūros. Todėl skatino kultūros puoselėjimą. Daugelis susikūrusios geografijos katedros dėstytojų atėjo čia dirbti profesoriaus pakviesti.“ – kalbėjo prodekanė doc. dr. Daiva Verkulevičiūtė-Kriukienė. Anot, jos profesorius visada tikėjo, kad pasaulis nuolat keičiasi ir visada keičiasi tik į gerą.
„S.Vaitekūnas buvo tikras topofilas, t. y. savo gimtosios vietos mylėtojas. Mes su juo dažnai pašnekėdavome tarmiškai ir šitų mūsų pokalbių aš labai pasiilgsiu. Iš tikrųjų jis be galo gerbė ir mylėjo savo vietą, savo kraštą.“ – atsiminimais dalinosi prof. dr. Angelija Bučienė.
„Profesorius buvo asmenybė, apie kurią iš tiesų kūrėsi legendos. Viena iš legendų: kaip Vaitekūnas kelią sužino, būdamas vienas žymiausių Lietuvos geografų? Pasiklausia ir viskas labai aišku.“ – smagias istorijas apie draugą pasakojo dekanas. A.Bučinskas taip pat pacitavo Justiną Marcinkevičių: „Visada žemėje per mažai gerų žodžių – meilės, tiesos ir dėkingumo žodžių. Mes dažnai taip ir išsiskiriame, nepasakę jų vienas kitam, nusinešame, užgniaužę juos savo širdyse. Praeiname abejingi pro medį, paukštį, pro žydintį rugį ir pro kenčiantį žmogų, tarytum ne vienos žemės broliai, ne vienos saulės vaikai būtumėm.“ Šiais žodžiais profesorius priminė visiems mūsų laikinumą ir paragino kiekvieną pasakyti šalia esantiems žmonėms bent po vieną gerą žodį.
Kiti S.Vaitekūno kolegos, draugai, studentai taip pat pasakojo savo pažintis ir gražias akimirkas praleistas su S.Vaitekūnu miške grybaujant, universitete kartu dirbant, svečiuose linksmai besišnekučiuojant ir visur kitur. Šis žmogus išties paliko neišdildomus atsiminimus daugelio žmonių gyvenime.
Velionis profesorius šiuo metu pašarvotas Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios koplyčioje (Smiltelės g. 27, Klaipėda). Atsisveikinti su juo dar bus galima gruodžio 10 d. – nuo 8.00 iki 11.00 val.
Urna iš koplyčios išnešama gruodžio 11 d. 11.00 val. Laidotuvės vyks Skaisgirio kapinėse, Joniškio rajone.
