M.S.Harounas, kuris iš Čado išvyko per pilietinį karą, pelnė pagyrų už savo autobiografinį 1999 metų filmą „Bye Bye Africa“ ir toliau kuria filmus apie savo tėvynę, nors jau daugiau kaip 30 metų gyvena Prancūzijoje.
Jo naujausias filmas „Grigrisas“ (Grigris) yra tarp 20 juostų, įtrauktų į konkursinę Kanų festivalio programą. Jis bus parodytas trečiadienį.
M.S.Harouno, kuris 2011-aisiais dirbo Kanų vertinimo komisijoje, o 2010-aisiais laimėjo Kanų žiuri prizą už „Šaukiantį žmogų“ (Un Homme Qui Crie), filmus tik nedaugelis afrikiečių pamatys kino teatre.
Pastaraisiais metais kino teatrai visame žemyne nukentėjo nuo investicijų trūkumo ir televizijos bei DVD, dažnai – piratinių, iškilimo.
Be Nigerijos ir Pietų Afrikos, kurios turi savo pačių kino pramonę, Afrikai trūksta afrikietiškos gamybos filmų ir daugelis šiame žemyne su pavydu žiūri į tai, kaip filmai yra finansuojami Maroke, kur sistema buvo sukurta pagal Prancūzijos pavyzdį ir kur už 6 mln. eurų per metus sukuriami maždaug 25 filmai.
