Legenda apie vieną kadrą
Lietuvių kilmės meksikietis Emmanuelis Lubezki („Gravitacija“, „Perskaityk ir sudegink“) padarė viską, kad gautų dar vieną „Oskarą“ antrus metus iš eilės. Vienas geriausių šiuolaikinių operatorių pamalonino akis šedevru, kurį privaloma pamatyti visiems operatoriams. Susidaro įspūdis, kad beveik dviejų valandų trukmės „Žmogus-paukštis” skrieja lyg vieno ilgo kadro filmas.
Žinoma, kad dviejų montažo režisierių stebuklai, meistriška Alejandro Gonzalezo Inarritu režisūra, matematiškai tikslūs apskaičiavimai ir preciziškai užduotis vykdantys aktoriai padėjo sukurti magišką apgaulę. Gudrus montažas beveik nepastebimas, o Emmanuelio Lubezkio kamera niekuomet nesustoja, tik apsisuka ir seka jau paskui kitą veikėją.
Gudrus montažas beveik nepastebimas, o Emmanuelio Lubezkio kamera niekuomet nesustoja, tik apsisuka ir seka jau paskui kitą veikėją
Netgi trumpas sugrįžimas į praeitį tame pačiame kambaryje įtikina, kad kamera nebuvo išjungta, kol į kėdes mikliai susėdo aktoriai ir pasikeitė dekoracijos.
Bent vieną sceną išduoda neįmanomas tempas, kad aktorius suspėtų lyg supermenas persirengti ir nubėgti laiptais į sceną. Dar du nukirpimus vis dėlto paprasta įžvelgti, kai kamera pakyla į dangų ir stebi, kaip naktis pasikeičia į dieną. Tačiau techniniai triukai nesumenkina susižavėjimo.
Intelektuali komedija apie šiandieną
Ironiškai šmaikštaujančio filmo veiksmas trunka keturias dienas, bet dauguma sudėtingos choreografijos ir sekundžių tikslumų smulkmeniškai surepetuotų įvykių nutinka realiu laiku Brodvėjaus scenoje, teatro pastate, aplink jį supančiose gatvėse ir šalia esančiame bare. Tik režisierius, operatorius ir aktoriai tiksliai žino, kiek minučių trunka ilgiausi kadrai.
C lygio trileriuose įkalintą karjerą atgaivinantį vaidmenį neprilygstamai kuriantis Holivudo veteranas Michaelas Keatonas („Betmenas“, „Betmeno sugrįžimas“) įkūnija fantastinės trilogijos „Žmogus-paukštis“ aktorių, kuris atsisako milžiniško honoraro už pasirodymą trileryje „Žmogus-paukštis 4” ir užsimano siekti intelektualios šlovės Brodvėjuje. Jis parašo scenarijų pagal pjesę „Ką mes kalbame, kai diskutuojame apie meilę“, finansuoja pastatymą iš savo kišenės, apsisprendžia pats režisuoti ir pasiima reikšmingiausią vaidmenį.
Repeticijos su aktoriais, pabendravimai su sėkmės reikalus išmanančiu prodiuseriu, diskusijos su skraidyti raginančia supermeniška sąžine, trys bandomieji vakarai su pusę bilieto kainos sumokėjusiais žiūrovais ir nekantriai laukiama didžioji premjera.
Žvaigždišką populiarumą švaistantį superherojų su pjesėje vaidinančiais aktoriais sieja nenusisekę arba nenuspręsti romantiški ryšiai, o teatro užkulisiuose ir grimo kambaryje svečiuojasi buvusi žmona ir daugiau dėmesio trokštanti dukra.
Kai per repeticiją vienam aktoriui ant galvos užkrenta lempa, režisieriui skubiai reikia susirasti ir įvesti naują artistą.
Kai per repeticiją vienam aktoriui ant galvos užkrenta lempa, režisieriui skubiai reikia susirasti ir įvesti naują artistą. Taip į sceną užlipa žiūrovų mėgstamas nekontroliuojamo charakterio ekscentrikas donžuanas Edwardas Nortonas, kurį pasikviečia spektaklyje vaidinanti ir pasižvalgyti į savo vaginą jam dažnai leidžianti buvusi režisieriaus meilužė Naomi Watts. Maža to, spektaklyje vaidina ir šviežiausia širdies draugė, išnaudojanti kiekvieną pertraukėlę pagundų žaidimams.
Aktualūs juokai ir anekdotai
Privataus gyvenimo intrigos provokuojančiai susilieja vaidybiniuose momentuose, kai surepetuotą tekstą staiga kurioziškai pakeičia neišsakytos ir susikaupusios mintys.
Alejandro Gonzalezas Inarritu su trim scenaristais mėgaujasi pokštaudamas apie Holivudo užkulisių cinizmą, tiražuojamas tęsinių madas, populiariausių aktorių pomėgius ir žvaigždžių ligas, kino gamybos paslaptis, šaipydamasis iš visagalių kritikų ir ironizuodamas socialinių tinklų įtaką šiuolaikinio žmogaus buičiai.
Privataus gyvenimo intrigos provokuojančiai susilieja vaidybiniuose momentuose, kai surepetuotą tekstą staiga kurioziškai pakeičia neišsakytos ir susikaupusios mintys
„Aš pats neturiu paskyros nei „Twitter”, nei „Facebook”, – pabrėžia režisierius iš Meksikos. „Žmogaus-paukščio” filmavimai buvo baigti iki šių metų „Oskaro” ceremonijos ir scenaristai dar nenumatė žaibiškai išpopuliarėjusios asmenukių (selfie) manijos, tad gerbėjai nuotraukas su netikėtai sutiktomis žvaigždėmis fiksuojasi kiek senamadiškais metodais.
„Oskarai“ ir būgnai
Galime drąsiai prognozuoti, kad Michaelas Keatonas jau turi garantuotą nominaciją „Oskarui“. Šiemet nusimato galinga konkurencija, tad kažkurio kandidato pergalę nulems ir studijų pasirinkta strategija. Tarkime, „Sony Classics” lobistams Kanuose išliaupsintą „Lapių gaudytojo” aktorių Steve’ą Carrelą būtų protingiau stumti į nominaciją už geriausio antro plano vaidmenį.
Alejandro Gonzalezo Inarritu dėka puikiai vaidina visi pagrindiniai „Žmogaus-paukščio” aktoriai, nes kiekvienas gauna bent po tris reikšmingus momentus, kai situacija reikalauja tapti lyderiais. Spalvingiausiai, kontroversiškiausiai ir linksmiausiai sužiba Edwardas Nortonas. Jis bus ryškiu kandidatu „Oskaro” nominacijai.
Būtinai norisi išskirti energija pulsuojantį garso takelį, kurį fenomenaliai sugrojo būgnininkas Antonio Sanchezas. Būgnais mušamas ritmas lipdo filmo charakterį ir prisiderina prie veikėjų emocijų. Titrų raidės ekrane užsidega sulig lazdelės smūgiu.
Messi šlovės metraštis
Ispanų režisieriaus Alexo de la Iglesia inscenizuotas dokumentinis filmas „Messi” iškart atgaivina prisiminimus apie Berlyno ir Sandanso kino festivalių hitą „Vaikystė” (Boyhood), kuris lapkričio mėnesį papildys lietuvišką repertuarą. Tai, ką režisierius Richardas Linklateris filmavo 12 metų, ispanai įtaigiai ir jausmingai sumontavo iš archyvinių ištraukų, nuotraukų ir interviu. Paraleliai su pasakiška Lionelio Messi gyvenimo istorija vaizduojama ir futbolo superklubo „Barcelona” pasaka.
Pats futbolininkas dalyvauja filme tik netiesiogiai ir jo talento pažangą stebime tik anksčiau užfiksuotoje medžiagoje, tačiau prodiuseriai susirado niekur nerodytas ištraukas iš pirmųjų Messi treniruočių, į kurias 6-metį berniuką atvedė močiutė.
Jos atminimui sportininkas skiria visus savo įvarčius, pakeldamas į viršų po vieną abiejų rankų pirštą ir pažvelgdamas į dangų. Vaikystės ir paauglystės epizodus vaidina aktoriai, bet tai yra silpniausia filmo vieta. Ypač nuviliančiai ir neįtikinamai atrodo reikšmingą tėvo vaidmenį atliekantis artistas.
Prodiuseriai susirado niekur nerodytas ištraukas iš pirmųjų Messi treniruočių, į kurias 6-metį berniuką atvedė močiutė
Gurmaniški pokalbiai
Stengdamasis išvengti „kalbančių galvų” formato ir norėdamas pateikti gausybę jautrios informacijos, Alexas de la Iglesia pašnekovus pakviečia vakarienės prabangiame restorane.
Prie stalų susėda Messi mokytojai, artimiausi draugai ir pirmoji meilė, įvairiais karjeros etapais treniravę ir šiandien treniruojantys specialistai (tik perspektyviu argentiniečiu patikėjusį ir į pagrindinę sudėtį pakvietusį olandą Franką Rijkardą trafaretiškai vaidina į kultinį kamuolio virtuozą panašus prastas aktorius) ir „Barcelona” klubo žaidėjai Adresas Iniesta, Gerardas Pique, Javieras Mascherano.
Valgydami ir gurkšnodami raudonąjį vyną arba vandenį jie lygina žaidimo stiliaus panašumus su legendiniu Diego Maradona (šis veteranas trumpai įlenda į ekraną su nuoširdžiais palinkėjimais), prisimena nuo pirmo smūgio užsimezgusią draugystę su brazilu Ronaldinho, atskleidžia daug įdomių faktų, kokių nesuranda mūsų visažinis pasakotojas-komentatorius Tautvydas Meškonis.
„Messi” – tai gurmaniškas patiekalas futbolo gerbėjams ir argentiniečio vunderkindo garbintojams.
„Messi” – tai gurmaniškas patiekalas futbolo gerbėjams ir argentiniečio vunderkindo garbintojams.
Skaičiai
Finalinis užrašas „Žmogaus-paukščio” titruose maloniai ragina žiūrėti filmą legaliai ir primena, kad nepriklausomų investuotojų finansuota gamyba užtikrino 12 tūkst. darbo vietų.
Trečius metus iš eilės į Veneciją atvykęs korėjietis Kim Ki Dukas prisipažino apie pakeistą gyvenamąją vietą.
Dabar jis sąmoningai įsikūrė 1,8 m aukščio ir 1,4 m pločio kambarėlyje. Tikriausiai nesunku įsivaizduoti, kokios mintys diktuoja scenarijus klaustrofobinėmis vienatvės sąlygomis.
