Ieva Narkutė ir Vytautas V. Landsbergis išvyksta už Atlanto

Taip pat  JAV lietuvių bendruomenėms bus pristatytas šiuo metu Vytauto V. Landsbergio ir Agnės Marcinkevičiūtės kuriamas filmas apie Lietuvos partizanus – „Trispalvis“. Reklamuodami rudenį pasirodysiantį filmą atlikėjai apsilankys Niujorke, Bostone ir Čikagoje.

Naujojoje pusiau dokumentinėje, pusiau vaidybinėje kino juostoje prisiminimais dalinsis apie penkiolika buvusių miško brolių bei ryšininkų, bus bandoma atskleisti pagrindines kovotojų už Lietuvos laisvę savybes, motyvus.

Filmo režisierius Vytautas V. Landsbergis džiaugiasi, kad jo kūryba tarp Amerikos lietuvių visada būdavo sutinkama labai šiltai. „Dauguma mano dokumentinių filmų yra sukurta apie lietuvius, gyvenusius arba kūrusius JAV, todėl suprantama, kad filmai apie S. Lozoraitį, J.Meką, “Sabą„ ar partizanų vado J.Lukšos žmoną Nijolę Bražėnaitę-Lukšienę ten artimi bei suprantami,“ – pasakojo filmo režisierius. „Partizanai didelei lietuvių daliai už Atlanto, ypatingai senosios kartos, išlieka itin svarbia tema. Planuojame susitikti ir su jaunimu, ir su žuvusių laisvės gynėjų giminaičiais.“

Ką tik savo debiutinį albumą „Vienas“ pristačiusi Ieva Narkutė filmui „Trispalvis“ (kartu su akordeonistu Martynu Levickiu) sukūrė ir atliko penkias partizanines dainas. „Koncertinėje programoje Amerikoje skambės ir partizaninės dainos, tačiau šiuo metu dar labai norisi dainuoti naujojo albumo kūrinius“, – sakė debiutinio albumo autorė.

Be koncertų planuojami ir susitikimai su vaikais. Su jais daugelio vaikiškų knygelių autorius V.V. Landsbergis planuoja interaktyviai sekti pasakas, mokytis liaudiškų dainų ir kitaip smagiai bendrauti.

Vytauto V. Landsbergio kūryboje partizanams skirta išskirtinė vieta. Jie dominuoja naujausiuose režisieriaus filmuose, randa vietą ir muzikoje bei vaikiškoje literatūroje. Anot rašytojo, XX amžiaus Lietuvos istorija laikosi ant trijų banginių – vasario 16-osios akto ir jį pasirašiusių asmenybių, Lietuvos partizanų ir sausio 13-osios žmonių. „Šiuos istorijos momentus tiesiog privalome gaivinti ir nuolat priminti, kad jie taptų mūsų pilietinio ir dorinio pasididžiavimo šaltiniu. Tai ypač svarbūs naujųjų laikų Lietuvos istorijos naratyvai, kuriuos tiesiog privalu aktualizuoti naujosios kartos savimonėje, jeigu norime išlikti orūs, pasitikintys savimi, gebantys kurti valstybę ir aukotis.“