Praėjusią savaitę laikinąją sostinę pasiekęs projektas „Kinas po atviru dangumi 15min po devintos“, šįkart kauniečiams pristato chrestomatinį nebyliojo Sovietų Sąjungos kino pavyzdį – režisieriaus Vsevolodo Pudovkino filmą „Motina“.
1926 metais sukurtas kino filmas – pirmasis rimtas rusų režisieriaus darbas. Pagal gerai žinomą Maksimo Gorkio to paties pavadinimo apysaką statytas kūrinys pasakoja su 1905 metų darbininkų streiku susijusią vienos šeimos dramą. Užguita moteris – streiklaužio girtuoklio darbininko žmona, po vyro mirties parodo policijai, kur jos sūnaus draugai paslėpė ginklus. Vėliau teisme ji suvokia savo tragišką klaidą.
Pagrindinė filmo linija sukasi apie motinos ir skirtingomis vertybėmis besivadovaujančių bei konfliktuojančių vyro ir sūnaus santykius. Filme netrūksta įtampos, taip pat ir propagandinio siužeto. Tačiau labiausiai dėmesį kausto ne tai, o montažo technika. Darbininkų klasės proveržis ir negailestingas sukilimo malšinimo momentas sugretinami su susidūrimo ir skilimo motyvais. Būtent bandymai montažo srityje ir iškėlė V.Pudovkiną kine, o filmas „Motina“ tapo tikru kino istorijos eksponatu.
Vienas žinomiausių Sovietų Sąjungos nebyliojo kino kūrėjų, V.Pudovkinas kino virtuve susidomėjo brandžioje jaunystėje. Pirmiausia Maskvos universitete jis studijavo inžineriją, tačiau vėliau, po Pirmojo Pasaulinio karo, susidomėjo kinematografija ir įsidarbino įtakingojo Levo Kulešovo asistentu. Ši patirtis tapo lemiama režisieriaus gyvenime. Per visą kūrybos laikotarpį jis išliko montažo subtilybių ieškotoju, kurio moto: montažas – kino meno pagrindas. Be visų savo nuopelnų Sovietų Sąjungos kinui, V.Pudovkinas įvardijamas ir holivudinio kino protėviu.
