Kirpyklos bendrasavininkė Emilė nėra tokia romantiška kaip jos motina Medė (akt. Nathalie Baye), sunkiai išgyvenanti išsiskyrimą su menininku sutuoktiniu, susiradusiu jauną žmoną (sako, tai prancūziška mada, išplitusi visame globaliame pasaulyje). Vieną dieną Emilė gauna anoniminį meilės laišką ir jai į galvą šauna „geniali“ mintis. Perrašiusi laišką, dukra nusiunčia jį motinai. Atseit, nuo gerbėjo. Racionalioji Emilė negalėjo numanyti, kaip šis lengvabūdiškas žingsnis sukomplikuos jos pačios, laiško autorių žaibiškai įsimylėjusios motinos ir kirpykloje dirbančio elektriko intelektualo Žano (akt. Samas Bouajila) gyvenimą bei santykius.
Išvados
Prancūzai kino ekrane sugeba apie esminius jausmus – tokius kaip meilė, pasakoti, harmoningai supindami tragizmą su humoru, paskanindami visa tai gyvenimo džiaugsmo padažu. Pakanka prisiminti „Ameliją iš Monmartro“ arba „Man per brangu“, kur irgi vaidino A.Tautou. Tai ypač išryškėja, lyginant klasikines prancūzų romantines komedijas su Holivudo produkcija, kuriai dažnai trūksta subtilumo arba „šarmo“ (tai, beje, irgi prancūziškas žodis).
Filmas „Prancūziška apgaulė“ tęsia senas geras tradicijas. Be abejo, tai moderni XXI amžiaus pasaka, tačiau kam gi jos nepatinka. Ypač jeigu primena mums apie tikrus dalykus ir sužadina teigiamas emocijas. Arba skatina atidžiau apsižvalgyti aplinkui, idant nepraleistume galbūt vienintelės likusios progos pamilti. Beje, pyktis taipogi gali suvaidinti terapinį vaidmenį ir išlaisvinti, kaip tai nutiko vienai filmo herojei.
Faktai
„Prancūziška apgaulė“ („De vrais mensonges“) Prancūzija, 2010 m., 100 min.
Režisierius Pierre’as Salvadoris.
Vaidina: Audrey Tautou, Nathalie Baye, Samas Bouajila.
ĮVERTINIMAS 3/4
