Vadinasi, vienam pusvalandžio trukmės vaizdo reportažui, kuris bus saugomas archyve, tenka 25 tūkst. litų. Tokia suma yra skirta ir Dainų šventės 90-mečio minėjimui Dainų slėnyje Kaune. Už tiek pat architektai paruoš knygą apie Lietuvos architektus.
„Filmuojama kino juosta, kas išsilaiko daugybę metų ir yra paliekama saugoti ateities kartoms. Konkurso būdu samdomi režisieriai, kurie kuria tuos kino metraščio fragmentus. Šiems metams numatyti aštuoni filmai maždaug po pusvalandį“, - laidoje „Aktualioji kultūra“ ketvirtadienį sakė D. Žižys.
Vadinasi, vienam pusvalandžio trukmės vaizdo reportažui, kuris bus saugomas archyve, tenka 25 tūkst. litų. Tokia suma yra skirta ir Dainų šventės 90-mečio minėjimui Dainų slėnyje Kaune. Už tiek pat architektai paruoš knygą apie Lietuvos architektus.
Viena rėmimo rekordininkių, Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS), pagal įvairias programas gavo daugiau kaip milijoną litų. LKS pirmininkės Zitos Bružaitės teigimu, projektų spektras labai platus – apimantis ir respublikinę, ir tarptautinę rinką. „Didžiausia sritis projektų tenka muzikai, tą rodo ir statistika. Kartais mes juokaujame, kad muzikai yra pripratę prie savidisciplinos. Dėl to jie ne tik inspiruojami kurti produktą, bet ir teikti projektus“, – kalba Z. Bružaitė.
Pagal kultūros regionuose priemonę 100 tūkst. litų nusipelnė didmiesčio renginys – Kauno kino festivalis.
Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga užsitarnaus beveik 140 tūkst. litų ir skirs juos visuomenėje žinomiems ir jau pripažintiems projektams – vertėjų premijoms ir geriausios verstinės knygos rinkimams. Sąjungos pirmininkė Rasa Maželytė-Matulevičienė sako, kad pinigų vos pakanka programoms vykdyti. „Norėtųsi turėti sekretorę – mes tiesiog negalime sau leisti darbuotojų. Pinigus gauname tik programai – tik kultūrinei veiklai ir simboliškai biuro nuomai. Viskas.“
Įdomu, kad pagal kultūros regionuose priemonę 100 tūkst. litų nusipelnė didmiesčio renginys – Kauno kino festivalis. Festivalio direktorė Jūratė Lukošiūtė teigia, kad didžioji dalis lėšų teks licencijoms už filmus. „Kasmet prašome panašios sumos, festivalio biudžetas nesikeičia, o šiemet gavome šiek tiek daugiau. Didžioji dalis – kokie du trečdaliai – išeina filmo teisių nuomai viešam rodymui, reikalingos įrangos nuomai, filmų vertimams. Darbuotojų įstaiga turi tik keletą.“
Visą laidos „Aktualioji kultūra“ įrašą klausykite čia.
