„Aš be skaitymo gyventi negaliu! Ir visada tai būna mažiausiai trys knygos vienu metu, būtinai skirtingų žanrų“, – teigė pašnekovas. Šiuo metu aktorius skaito Andriaus Užkalnio „Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį“, darbui reikalingas Aleksandro Puškino „Mažąsias tragedijas“, taip pat savo malonumui – Knuto Hamsuno „Misterijas“.
Turėdamas galimybę V.Anužis stengiasi skaityti originalo kalba, ypač rusų klasikų veikalus. „Faulknerio knygas taip pat bandau skaityti anglų kalba, nors tai ir nėra lengva”, – pripažino pašnekovas. Įsiteikti V.Anužiui nebūtų sudėtinga – aktoriui geriausia dovana yra knyga. Jas pašnekovas labai vertina.
V.Anužis yra dalyvavęs tiek Vilniaus, tiek Frankfurto, tiek Maskvos knygų mugėse. Apsilankęs jose stengiasi grįžti ne tuščiomis – visada pasinaudoja galimybe nusipirkti naujų, kur kas pigesnių nei knygynuose, leidinių.
Be rimtosios literatūros, kurios reikios dirbant dėstytoju, V.Anužis mėgsta detektyvus. „Jie mane veikia kaip migdomieji. Prieš miegą niekada neskaitau tos knygos, kuri skatina giliai mąstyti. Geriausia – klasikiniai detektyvai – kaip Agathos Christie ar Conano Doyle'o. Arba po tą patį Dickensą pakeliauti, Walterį Scottą paskaitinėti”, – pasakojo aktorius.
V.H.Faulknerio „Rugpjūčio šviesos“ – kūrinys, prie kurio V.Anužis vis grįžta. „Faulknerį daug kas atstumia, sakydami, kad jis labai sudėtingas. Bet tik todėl, kad dauguma jį skaityti pradeda neteisingai: nuo „Sartorių“ ar nuo „Triukšmo ir įniršio“, tai yra nuo gana sudėtingų kūrinių. Geriausia pradėti nuo „Rugpjūčio šviesos“, – patarimus dalijo V.Anužis.
