Brandžioje ir jautrioje, leidyklos „Alma littera“ išleistoje sagoje pasakojama apie keturias vienos šeimos moteris, įkalintas Lietuvos istorijos verpetuose.
Meilė, kaltė, gailestis, vienatvė, laukimas ir viską neregima gija sujungianti tyla A.Cicėnaitės romane sukuria itin jautrią, intymią ir iki paskutinio puslapio įtampą išlaikančią kūrinio atmosferą. Elžbieta, Veronika, Teresa ir Nika – keturios skirtingų kartų moterys, kurių istorijos nusitęsia per bene šimtmetį trukusius istorinius virsmus.
Jos tampa nepermaldaujamos istorijos liudininkėmis ir įkaitėmis, priverstomis savo likimus kurti pasaulinių ir partizaninių karų, sovietmečio tylos ir pirmųjų nepriklausomybės atgavimo metų akivaizdoje.
Jos tampa nepermaldaujamos istorijos liudininkėmis ir įkaitėmis, priverstomis savo likimus kurti pasaulinių ir partizaninių karų, sovietmečio tylos ir pirmųjų nepriklausomybės atgavimo metų akivaizdoje.
„Polinkis nutylėti įrašytas mūsų dvidešimtojo amžiaus istorijoje. Nors romano herojės istoriniuose įvykiuose tarsi nedalyvauja, jie jas skaudžiai nudegina, sulaužo jų likimus.
Rašydama galvojau apie neišsipildžiusius, neaprašytus moterų gyvenimus. Tai ir nutylėta Elžbietos meilė, ir iš begalinio Veronikos skausmo atsiradusi tyla, ir tyla, kuri istorinių įvykių fone tampa nusikaltimu.
Su šia tyla nebyliai sutinka ir Teresa, prieš ją protestuoja Nika“, – teigia A.Cicėnaitė.
Ne vieną Lietuvos apdovanojimą už kūrybą paaugliams ir jaunimui gavusi rašytoja pastebi, kad gyvenimas toli nuo gimtinės leidžia iš naujo perskaityti ir perrašyti šalies istoriją. Būtent ji iš savaime suprantamo dalyko pavirto įkvėpimo šaltiniu, paskatinusiu parašyti romaną suaugusiems.
„Iš laiko ir erdvės distancijos viskas ima matytis dar kitaip – mažiau veikia susiformavę stereotipai, atsiranda galimybė įvertinti krašto istoriją kritiškai ar net kūrybiškai interpretuoti. Galbūt, jeigu negyvenčiau svetur, „Tylos istorijos“ nebūčiau parašiusi. Kai Lietuva nebe kasdienybės dalis, ją lengviau sapnuoti, paprasčiau įsivaizduoti ir perkurti“, – pasakoja autorė.
Be patoso ar politinio angažuotumo A.Cicėnaitė dramatiškų šalies įvykių kontekste atskleidžia kitokią – asmeninę – žmogaus dramą. Rašytoja teigia, kad knygos siužetą žinojo jau seniai, tačiau prireikė metų, kol pavyko įsiklausyti į tylą ir joje išgirsti romano veikėjų balsus.
„Nors šiam romanui medžiagą rinkau istorijos knygose, prisiminimuose ir straipsniuose, tai nėra etnografinė studija. Visgi, smarkiai nukrypti nuo istorinės tiesos – ar vienos iš galimų tiesų – irgi nenorėjau. Nenorėjau prisirišti prie konkrečios geografinės vietos, todėl išgalvojau simbolinę veiksmo vietovę – Sniegus. Rašydama kalbėjausi ir su savo mirusia prosenele, ir su močiute, kurios niekada nepažinojau, ir su mama bei seserimi, kurios gyvena toli nuo manęs. Rašiau istorijas, kurios ne jų, bet galėtų joms priklausyti“, – atskleidžia A.Cicėnaitė.
Akvilina Cicėnaitė gimė ir augo Vilniuje, tačiau po doktorantūros studijų Naujojoje Zelandijoje persikėlė gyventi į Sidnėjų. Vertėja, tekstų kūrėja ir rašytoja, lietuviams pažįstama kaip knygų paaugliams autorė. Jos knygos „Viskas apie mano šeimą“, „Mano tėtis ir kiti nesusipratimai“ buvo nominuotos Metų knygos rinkimuose, romanas „Niujorko respublika“ pirmajame Lietuvoje rengtame paauglių ir jaunimo literatūros konkurse užėmė pirmąją vietą, taip pat buvo išrinktas į kūrybiškiausių Metų knygų dvyliktuką. „Tylos istorija“ – pirmasis A.Cicėnaitės romanas suaugusiems.
