„Svarbi ne pati Tora, bet kiek žmogaus poelgis, kad jis nusprendė Torą padovanoti mūsų Sinagogai. Tai buvo jo šeimos Tora, kuri išsaugota per karą, per visą laiką. Vyrai prie šios Toros ėjo Bar micva (berniukų iniciacija į vyrus – BNS), pradėjo skaityti Šventąjį raštą iš šios Toros, tad tai yra mums didelė garbė“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Pagal žydų religinę tradiciją, Tora turi būti rašyta ranka. Anot F.Kukliansky, šis Toros ritinys pakeis ir dabar naudojamus jau nusidėvėjusius šventraščius.
J.Passow, kurio šeima kilusi iš Ukrainos ir Lenkijos, pasakojo, kad šventąjį raštą prieš beveik šešis dešimtmečius Lietuvos žydų bendruomenės atstovai perdavė jo tėvui, istorijos profesoriui Jungtinių Valstijų universitete Filadelfijoje, kai jis 1960-aisiais buvo atvykęs į Vilnių.
„Jis gavo Rokfelerio fondo paramą, skirtą įamžinti žydų bendruomenių gyvenimą už „geležinės uždangos“. Atvykęs į Vilnių jis susitiko su čia dar išlikusios dalies bendruomenės vadovais. Susitikimo metu jam buvo perduotas ritinys, kuris, kaip jam sakė, buvo viena iš dviejų Torų, išlikusių po to, kai naciai panaikino Vilniaus getą. Jie paprašė jo pervežti Torą į Vakarus ir saugoti, nes nė neįsivaizdavo, kas ateityje laukia žydų kultūrinio gyvenimo valdant sovietų režimui“, – BNS sakė ritinio savininkas.
Pasak jo, ši Tora tapo neatsiejama jo šeimos dalimi, naudota jo paties, jo brolio ir jo sūnaus Bar micva apeigose.
„Kai pasakiau savo sūnui ir broliui, kad vykstu parodyti savo darbų į Vilnių, jie pasiūlė, kad tai gali būt tinkamas metas Toros ritiniui grįžti namo“, – kalbėjo J.Passow.
Vilniaus choralinėje sinagogoje pirmadienį rengiama iškilminga Toros įnešimo šventė, bus trumpai pristatomos Toros ypatybės ir istorija.
Pasaulinius apdovanojimus pelniusio britų fotografo J.Passow šeima 56 metus saugojo šį Toros ritinį. Jis buvo laikomas ir naudojamas Vilniaus gete karo metu, getą likvidavus, Tora išsaugota ir išvežta iš šalies.
