Kieti knygų viršeliai vis dar patrauklūs
Visos Lietuvos leidyklos vienbalsiu teigia, jog kieti knygų viršeliai mūsų šalies skaitytojų vis dar itin mėgstami. Tačiau anksčiau knygų su kietais viršeliais buvo leidžiama daugiau.
„Prieš 5–6 metus tikrai dominavo knygos kietais viršeliais, tačiau pastaraisiais metais tendencija keičiasi. Knygų minkštais viršeliais skaičius auga. Negalėčiau teigti, kad dominuoja vieni ar kiti, manau, jų yra apylygiai“, – teigė leidyklos „Vaga“ vyr. redaktorė Agnė Puzauskaitė.
Šalia kietų ir minkštų viršelių buvo pradėję populiarėti „išvestiniai“ viršeliai – pusiau minkšti ar pusiau kieti. Kaip teigia „Rašytojų sąjungos“ leidyklos direktorė Giedrė Šorienė, įvairios leidyklos pradėjo leisti tokio įrišimo knygas todėl, kad jos atrodydavo kiek kitaip ir buvo patvaresnės nei su minkštais viršeliais.
Tuo tarpu vaikų literatūros leidyklos „Nieko rimto“ direktorius Arvydas Vareckis teigia, jog jų leidykloje dominuoja ir pirmenybė teigiama knygoms kietais viršeliais. Tai lemia pati knygų specifika bei skaitytojų auditorija.
„Knygos, skirtos vaikams ir turinčios išliekamąją vertę tiek turinio, tiek kokybės prasme, turi tarnauti ne vienai kartai. Siekiame, kad mūsų knygos keliautų iš rankų į rankas per kelias šeimų kartas, tad dėl šios priežasties kietas viršelis yra prioritetas“, – kalbėjo A.Vareckis.
Tiek man, tiek kitiems skaitytojams tikriausiai atrodo, jog knyga, išleista kietu viršeliu, jau yra KNYGA. Toks solidumo ženklas. Minkšti viršeliai tėra tik brošiūra.
Įvairių leidyklų atstovų paklausus, kodėl Lietuvoje iki šiol vis dar populiarios knygos kietais viršeliais, buvo teigiama, jog tai greičiausiai lemia mūsų šalies skaitytojo per ilgą laiką susiformavęs požiūris į knygą.
„Tiek man, tiek kitiems skaitytojams tikriausiai atrodo, jog knyga, išleista kietu viršeliu, jau yra KNYGA. Toks solidumo ženklas. Minkšti viršeliai tėra tik brošiūra“, – teigė G. Šorienė.
Dėl viršelio knygos kaina kinta mažai
Daugeliui knygų pirkėjų atrodo, jog knygos minkštais viršeliais yra pigesnės. Tačiau, pasak G.Šorienės, knygos kaina su minkštu viršeliu nuo knygos su kietu gali skirtis 0,5–1 Lt.
„Žinoma, šioks toks skirtumas yra, tačiau jis tikrai nėra toks lemiamas, kad leidykla imtų ir nuspręstų – viskas, knygas leidžiame tik minkštais viršeliais. Kiekvienas leidinys yra unikalus ir individualus, taigi ir jo formatas kaskart yra atskiros diskusijos tema“, – teigė A.Puzauskaitė.
Didžiąsias knygų leidybos išlaidas sudaro leidybos parengimo darbai: vertimai, redagavimas, knygų apipavidalinimas. Tačiau visos leidyklos susiduria su išankstiniu skaitytojo nusistatymu dėl knygų kainos priklausomai ar ji kietu, ar minkštu viršeliu.
„Ilgą laiką Lietuvos rinkoje dominavę kieti viršeliai tarsi pripratino skaitytojus, jog už knygą kietais viršeliais ir daugiau mokėti negailima. Tuo tarpu pamatęs nemenką knygos kainą ir leidinį minkštu viršeliu, dažnas padeda ją atgal į lentyną. Suprask, jei būtų kietais, gal ir pirktų, o minkštais – kaina neatitinka knygos vertės“, – kalbėjo A.Puzauskaitė.
Knygos kietais viršeliais itin pravarčios bibliotekoms, kur jos keliauja iš rankų į rankas, juk atnaujinti leidinių bibliotekos negali dėl itin suspaustų savo biudžetų.
Kieto viršelio pliusas – patvarumas
Daugelis leidyklų vieną iš svarbiausių kieto viršelio privalumų išskiria patvarumą ir ilgaamžiškumą. Tokios knygos ne taip greitai nusidėvi.
„Knygos kietais viršeliais itin pravarčios bibliotekoms, kur jos keliauja iš rankų į rankas, juk atnaujinti leidinių bibliotekos negali dėl itin suspaustų savo biudžetų“, – teigė A.Puzauskaitė.
Ilgalaikis viršelio patvarumas svarbus ir knygoms, kurios skirtos vaikams. Kadangi knygos skaitomos ne po vieną ir ne po kelis kartus, jos turi atlaikyti nuolatinius tėvų bei mažųjų skaitytojų prisilietimus.
Tačiau visi sutiks, jog knygos kietu viršeliu turi ir minusų – sunkumą bei didesnį formatą. Tokiu atveju jas sunku nešioti ar gabentis keliaujant. Visgi ryškėja tendencija, jog jauni žmonės knygos viršeliui teikia vis mažiau svarbos ir dėl patogumo dažniau renkasi knygas minkštais viršeliais.
„Minkštų viršelių minusas dažnai yra kietųjų pliusas, o kietųjų pliusas – minkštųjų minusas“, – juokavo A.Puzauskaitė.
Leidybinės tradicijos egzistuoja
Nors leidyklų atstovai aiškina, jog leidyba yra kintanti ir besitransformuojanti sritis, tačiau tuo pačiu užsimena ir apie tam tikras leidybines tradicijas. Kiekvienoje leidykloje laikomasi skirtingų požiūrių.
G.Šorienė teigia, jog „Rašytojų sąjungos“ leidykla minkštu viršeliu neleistų rašytojų palikimo.
„Turinys savaime diktuoja, jog reikia kieto viršelio. Kai rašytojas yra garbaus amžiaus, ne vieną kūrinį parašęs, nekyla ranka jo išleisti brošiūra“, – tikino pašnekovė.
Tuo tarpu „Vagos“ leidykla užsiminė apie jau daugelį metų leidžiamą seriją, pavadinimu „Pasaulinės literatūros biblioteka“.
„Vargu, ar kada nors ši serija praras savo jau firminiu tapusį stilių – jis gal ir kiek pasenęs morališkai, tačiau atpažįstamas iš toli: pas ką gi lentynose nerasi tų knygų rudais kietais viršeliais. Tos serijos skaitytojai ir gerbėjai tikrai nesuprastų, o, manau, ir teigiamai neįvertintų naujų šios serijos leidinių madų. Taigi šios serijos minkštais viršeliais niekada neleistume“, – teigė A.Puzauskaitė.
Vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“ teigia, jog jų pasirinkimą paprasčiausiai lemia knygos specifika. Užduočių knygelės visada leidžiamos minkštais viršeliais, nes yra trumpalaikio vartojimo. O knygos, turinčios išliekamąją vertę turinio prasme, leidžiamos kietu viršeliu, kadangi jos turi savo prekinę išvaizdą išsaugoti ne vienerius metus.
Ta pati knyga – skirtingi viršeliai
Šios knygos pakartotiniai leidimai jau buvo minkštais viršeliais. Ir tai pasiteisino, nes nemažos apimties knygą tiesiog tapo patogiau skaityti ir nešiotis.
Turbūt ne vienas knygų mylėtojas yra pastebėjęs, jog ta pati knyga iš pradžių gali būti išleidžiama kietu, o vėliau – minkštu viršeliu. Pvz., Rūtos Oginskaitės knyga „Nes nežinojau, kad tu nežinai“, Gregory Davido Robertso knyga „Šantaramas“ arba „Vagos“ leistos Elizabeth Gilbert knyga „Valgyk, melskis, mylėk“ bei I.Yalomo knygos „Meilės budelis“ ir „Kasdien vis truputį arčiau“.
„E.Gilbert knygos „Valgyk, melskis, mylėk“ pirmasis leidimas 2007 metais buvo kietais viršeliais. Tuomet autorė dar buvo Lietuvoje nelabai žinoma, jos populiarumo banga atplūdo kartu su Lietuvoje rodytu filmu. Šios knygos pakartotiniai leidimai jau buvo minkštais viršeliais. Ir tai pasiteisino, nes nemažos apimties knygą tiesiog tapo patogiau skaityti ir nešiotis. I.Yalomo knygas, perleistas minkštais viršeliais, taip pat sutiko labai palankiai, tai rodo ir pardavimai“, – pasakojo A.Puzauskaitė.
Originalaus viršelio apipavidalinimo nesilaikoma
Leidyklų atstovai teigia, jog leidžiant verstinę literatūrą labai retai laikomasi originalaus viršelio apipavidalinimo. Jei viršelis tikrai labai patinka, tuomet leidyklos nusiperka jo naudojimo teises ir Lietuvoje knygą leidžia tokiu viršeliu, kokiu buvo originalas. Tačiau dažniausiai leidyklos dirba su savo dailininkais, kurie sprendžia, koks bus knygos viršelis.
Pasak A.Puzauskaitės, „Vagos“ leidykloje leidžiamų verstinių knygų formatai su originalu dažniausiai sutampa, tačiau yra buvę, jog knygos buvo leistos kietais viršeliais, nors originalas buvo minkštais, ir priešingai.
„Pats kūrinys diktuoja tam tikrą stilistiką. Ir jei originalas yra sumanytas kietais, tai ne be reikalo – reikia į tai atsižvelgti“, – aiškino pašnekovė.
Leidžiant lietuvių autorių kūrinius, knygos viršelis visais atvejais yra bendros diskusijos ir kartais net bendros kūrybos vaisius. Tačiau, G.Šorienės teigimu, beveik nebūna, jog būtų aklai laikomasi autoriaus nuomonės.
„Buvo atvejų, kai knygas išleidome konkrečiai tokiu viršeliu, kokio norėjo autoriaus. Tačiau šių pardavimai buvo nesėkmingi“, – kalbėjo pašnekovė.
