Pristatyme dalyvaus knygos autorė dr. Judith Lewonig ir bendraautorius dr. Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas).
Pristatymo metu veiks tapytojo Prano Domšaičio (1880–1965) paveikslų, sukurtų Austrijoje ir Austrijos motyvais, paroda.
Dvikalbėje knygoje – vokiečių ir lietuvių kalbomis – pirmą kartą pateikiama chronologinė apžvalga, apimanti Lietuvos ir Austrijos istorines sąsajas nuo 2500 metų senumo Gintaro kelio iki būsimo Vargonų kelio. Knygos autorė dr. Judith Lewonig pasakoja apie juos patraukliai ir glaustai. Jau kurį laiką Vilniuje gyvenančiai austrų žurnalistei per dvejus metus pavyko Austrijoje ir Lietuvoje rasti archyvinės medžiagos, kuri iki šiol dar nebuvo skelbta. Ji bendravo su daugeliu institucijų ir specialistų, aptiko mažai žinomų ar naujai vertinamų, įdomių istorinių faktų, liudijančių apie glaudžius šalių ryšius politikoje, mene, moksle, sporte ir kitose srityse.
Intriguojantys knygos skyrių pavadinimai nusako, kas laukia skaitytojo šioje įdomioje kelionėje per amžius iki mūsų dienų.
Pasakojama apie Mikalojų Radvilą Juodąjį, XVI amžiuje vykdžiusį diplomatines misijas Vienoje, apie austrų profesorius Vilniaus universitete, austrų dailininkus, auksakalius ir architektus XVIII–XIX a. kūrusius Vilniuje, apie Zalcburgo protestantų tremtinius ir jų palikuonis šiandien – 1732 m. penkiolika tūkstančių protestantų tremtinių atvyko į Rytų Prūsijos šiaurės rytų dalį, Prūsijos Lietuvą.
Autorė aptaria lietuvių kelius XX amžiaus Austrijoje – studijavusių tarpukariu Insbruke, Vienoje (Aleksandras Stulginskis, Kazys Boruta) ar patekusių į šalį, traukiantis nuo sovietų okupacijos (Henrikas Nagys, Janina Monkutė-Marks, Alfonsas Nyka-Niliūnas, Bernardas Brazdžionis, Kazys Bradūnas, Telesforas Valius, Juozapas Jonas Skvireckas).
Atskleidžiami tapytojo ekspresionisto Prano Domšaičio (1880–1965) ryšiai su Austrija. Berlyne gyvenęs dailininkas kūrybos tikslais ne kartą lankėsi Austrijoje tarpukariu. Austrijos Vorarlbergo žemėje pas privačius asmenis yra išlikę per trisdešimt tapytojo paveikslų.
Renginys vyks vokiečių ir lietuvių kalbomis.
