Akivaizdu, jog knygynų lentynas užvaldė nauja literatūrinė mada, – jos pradeda lūžti nuo egzotikos – vis daugiau literatūros kūrinių mus pasiekia iš tokių šalių, kurių spalvos ir kvapai ilgą laiką mums buvo nepažinūs. Knygynuose galime pakilnoti ne vieną knygą, parašytą iš Kinijos kilusio rašytojo, tačiau Ha Jin knygos ypatingos tuo, jog apie Kinijos pasaulį jis prabyla anglų kalba. O šio autoriaus knygos gimtojoje šalyje yra uždraustos, kadangi Ha Jin savo kūriniuose atvirai kalba apie šalies politinę sistemą, kuri yra nenutrinama kiekvieno jo knygos herojaus gyvenimo dalis.
Taigi, romanas „Laukimas“ – puiki proga pajusti kvapą to, ko iki šiol neturėjome galimybės pauostyti.
Visa meilės bei laukimo istorija vingiuoja per herojaus Lin Kongo gyvenimo liniją. Knygos siužetas yra pakankamai lėtas, jis apima 18 metų, tačiau lėtumą kompensuoja galimybė panirti į pagrindinio herojaus, moraliai sužaloto vyro širdį ir pamatyti meilės veidą jo akimis. Lin Kongas metų metus laukia dienos, kuomet jo teisėta žmona Šuju sutiks skirtis, o jis galės vesti mylimą moterį Maną. Istorija, subrandinusi romaną „Laukimas“, pasak rašytojo Ha Jin, galėjo nutikti bet kuriame žemės kampelyje. Taigi turime progą įsitinkinti, jog meilė yra vienas universaliausių jausmų. Tačiau kiniškoji meilės istorija romane „Laukimas“ įgauna laukimo spalvą ir kvapą.
Drąsiai galiu teigti, jog žmonių, kurie gyvenime taip ir nesusidraugavo su laukimu, ši knyga taip pat neišmokys laukti. Tačiau puikiai atskleis, kuo skiriasi vakarietiškasis meilės ieškojimas ir rytietiškas meilės laukimas.
Suprantama, jog rašyti meilės romanus tampa vis sunkiau, kadangi jie kaip iškuopta duobė, kurioje jau per sunku aptikti ką nors nauja. Neįveikiama užduotimi tampa ir įvertinti, kuomet meilės romaną turime teisę vadinti geru. Ar turime įvertinti, kuriame romane žodis „meilė“ meiliau ištartas?
Kita vertus, reiktų pripažinti, jog bandymai meilės pasakojimus įvilkti į vis kitokį rūbą dar nesibaigia. Knygoje „Laukimas“ meilės istorijos paralelių reiktų ieškoti kinų istorijos puslapiuose – dvi moterys atspindi skirtingus istorijos etapus. Tačiau tokia romano skaitymo versija neturėtų išgąsdinti paprastų meilės istorijų mylėtojų – kiniškiškieji kultūriniai bei politiniai romano pagardai neapsunkina kelionės žmonių širdimis ir mintimis. Taigi jei romane „Laukimas“ Kinijos ieškosite labiau nei meilės – teks nusivilti.
Verčiant romano „Laukimas“ puslapį po puslapio kilo mintis, jog šis romanas „Laukimas“ privalėjo gimti tuomet, kai vyro galvoje kilo per daug klausimų, kuriuos galėtume siųsti desperatišku meilės paštu. „Ką tu žinai apie meilę? Ar daug apie ją žinojai, kol nebuvai jos vedęs? Ar buvai tikras, kad būtent su šia moterimi norėtum praleisti likusį savo gyvenimą?“
Romanas „Laukimas“ – tai puiki „lovos ir atsipalaidavimo knyga“. Nieko netikėto, tačiau padės atitrūkti nuo savosios kasdienybės – meilės vardan.
