Ar žinote, kokia moteris patenka į Moters Be Prasmės, Gastroniminės Motinos, Motinos Pamišėlės, Klozetų motinos, Kavinės Terapeutės kategoriją? Šie apibrėžimai nutrina tikruosius moterų vardus bei jų individualumą, tačiau suskirsto moterų pasaulį į apibendrinančius kasdienybės tipažus.
Skaitant S.Chutnik knygą „Kišeninis moterų atlasas“ galima justi, kaip knygos autorė skaitytoją nuolat vedžioja už rankos – po turgų, po Varšuvos Ochotos rajono gatves ir namą, kur susijungia keturių žmonių likimai, po skirtingus moterų gyvenimus. Taigi, knyga pateisina savo kaip trumpo atlaso statusą.
Knygoje atskleidžiama neigiama kasdienybės pusė, pasitelkiant turgaus prekeivės alkoholikės Mankos, buvusios Varšuvos sukilimo ryšininkės Marijos, moteriško būdo konditerininko Marijono ir maištaujančios paauglės Marysios gyvenimus. Tokiu konstrastų būdu siekiama atskleisti, kokią kainą turi „gražieji“ visuomenėje suformuoti vaidmenys – geros mergaitės-princesės, motinos, namų šeimininkės.
Tai, kas knygą išgelbsti nuo įprasto keturių žmonių kasdienybės atpasakojimo, yra ironijos, sarkazmo, grotesko kupinas autorės žvilgsnis, kas formuoja skoningo autorės maišto idėją.
Labiausia knygoje užkliūna vyro Marijono personažas, kuomet siekiama atskleisti, kaip transformavęsis moteriškumas vertinamas visuomenėje. Vis dėlto šis personažas knygoje sukuria tam tikrą pertrūkį, galbūt galima abejoti, ar Marijono personažas turėtų teisę būti moteriškumo atlase. Taigi knygoje galima justi tam tikrus siužetinės linijos nenuoseklumus.
Akivaizdu, jog kai knygos ar filmo siužete moteris nusprendžia atskleisti sudėtingą moters gyvenimo pusę, tuomet tokios knygos ar filmai neišvengiamai apšaukiami feminizmo skleidimu. Ne išimtis ir S. Chutnik knyga „Kišeninis moterų atlasas“ – tikėtina, jog tie, kurie priešinasi feminizmo idėjoms, šioje knygoje pamatys tiesiog vidinį pykčio, desperacijos ir skausmo iškreiptą personažų veidą.
