Tie, kas jau skaitė A.Bradley kūrinius „Saldumas pyrago dugne“ bei „Koriko maišo virvė“, puikiai žino, ko galima laukti ir iš trečiosios Flavijos nuotykių dalies. Tad ir naujosios knygos, kurią išleido leidykla „Vaga“, vertinimas priklauso nuo to, kiek jums patiko ankstesni Flavijos nuotykiai. Abejingų jai paprastai nebūna – vieniems šios su puikiu humoru parašytos istorijos yra puiki pramoga ir jie, žinoma, nepraleis ir naujausios detektyvinės istorijos, nes gaus čia viską, ko ir tikėjosi. Na, o tų, kurių šios knygos neįtikino, dėmesį vargu ar patrauks ir „Rūkyta silkė be garstyčių“.
Trečioji knyga apie Flaviją mus vėl nukelia į Bukų giraitėje stūkstančius namus, kuriuose gyvena keistoji šeima – galima ją banalokai palyginti su Adamsų šeimynėle, tačiau to nenuneigsi, asociacijos su šiais personažais neišvengiamos. Pašto ženklų pasaulyje paskendęs tėvas, dukterys, kurių vienas iš gyvenimo tikslų – iškrėsti viena kitai kuo didesnę kiaulystę, virėja, gaminanti siaubingo skonio patiekalus ir, žinoma, Flavija. Ne pagal metus protinga keistuolė 11-etė, jaučianti didžiulį potraukį nusikaltimams, paslaptims, mirčiai, puikiai įvaldžiusi cinišką, juodą humorą, didžiąją dalį laiko leidžianti savo chemijos laboratorijoje ir, anot vietos policijos bei jos šeimos narių, nuolat kišanti nosį ne į savo reikalus. O šie reikalai – nusikaltimai, kuriems Flavija tiesiog turi magišką trauką.
Šioje knygoje Flavija susipažįsta su čigone, kurią pakviečia apsistoti šeimai priklausančiame sklype. Tačiau netrukus kažkas žiauriai užpuola ją, vėliau netoliese aptinkamas nužudytas žmogus, ir detektyvinė kilpa ima suktis. Iš praeities išnyra tamsios istorijos, išaiškėja tiesa apie apylinkėse vis dar veikiančią sektą. Žinoma, policija vykdo tyrimą, tačiau panašu, kad be Flavijos ji – bejėgė. Tad išmanioji Flavija ir vėl turi pademonstruoti viską, ką sugeba, kad tiesa išaiškėtų – šįsyk padedama ir naujos draugės.
Negalėčiau pasakyti, kad detektyvinė šios, kaip ir kitų knygų apie Flaviją, linija yra pati stipriausia dalis. Autoriui netgi galima būtų priekaištauti, kad, sukūręs tokius įsimintinus personažus, galėjo sulipdyti ir kiek mažiau nuspėjamą detektyvinį siužetą. Taip pat galima būtų priekaištauti ir dėl to, kad A.Bradley visiškai neeksperimentuoja – jo romanų herojai gana statiški, nesikeičia. Tačiau, žinoma, pamėgusiems Flavijos šeimos pasaulį būtent tų pokyčių ir nereikia.
Nes puikiai aišku, kad ne detektyvinio siužeto įmantrumas ar netikėtumas išgarsino A.Bradley knygas. Būtent įsimintini herojai, pasakojimo stilius ir puikus britiškas humoro jausmas sukrovė šio rašytojo knygoms apdovanojimų derlių ir skaitytojų armiją. Kuriai ši naujoji knyga taps dar vienu gardžiu, lengvai prarijamu kąsniu.
Na, o tiems, kas dar tik spendžia, ar verta R.Bradley kūrybai suteikti šansą, rekomenduočiau susipažinimą pradėti nuo pirmosios knygos „Saldumas pyrago dunge“, mat vėlesnėse knygose pasitaiko užuominų apie tai, kas vyko šeimoje anksčiau. Smarkiai tikėtina, kad po pirmosios knygos Flavijos pasaulyje įstrigsite visiems trims į lietuvių kalbą iki šiol išleistiems kūriniams.
Beje, gera žinia visiems Flavijos nuotykių gerbėjams – visai neseniai išleista ir dar viena knyga apie šią heroję, tad, reikia tikėtis, „Vaga“ anksčiau ar vėliau išleis ir ją.
