Kuo nuotykių knygos naudingos paaugliams?

Kaip paskatinti skaityti mokinį, pavargusį nuo privalomų mokyklos skaitinių? Geriausias būdas – leisti rinktis knygą pačiam. Arba pasiūlyti tai, ką vertina jo bendraamžiai, kas bus artima, sudomins ir įtrauks.

Mokiniai labiausiai mėgsta skaityti knygas, leidžiančias panirti į nuotykių, paslapčių ir nėtikėtumų pasaulį, kuriose veikia įkvepiantys personažai, panašūs į juos pačius. Geriausia, kad veiksmo ir šmaikščių dialogų būtų daug, o nuobodžių gamtos aprašymų – mažiau. Taip kalba jaunieji skaitytojai, paklausti apie savo mėgstamiausius kūrinius, kuriuos norisi ne tik skaityti dar kartą, bet ir rekomenduoti draugams.

Kai kurie tėvai ir mokytojai nepatikliai žvelgia į nuotykinius kūrinius – neva jų literatūrinė vertė menkesnė, siužetai paprastesni nei tų knygų, kurias laiko literatūros etalonais patys. Žinoma, ugdyti rafinuotą skonį ir pagarbą klasikiniams kūriniams yra svarbu, tačiau tai galima pradėti daryti tik tada, kai skaitytojas jau myli knygas. O niekas kitas nepadės pamėgti skaitymo geriau už kūrinius, pilnus įtampos ir nuotykių. Juk ir dabartiniai tėveliai ir mokytojai skaityti pradėjo ne nuo Prousto ar Becketto, o nuo Alexandre Dumas ar Jules Verne‘o kūrinių.

Klasikinius nuotykių kūrinius, įkvepiančius skaityti vis daugiau, puikiai žino visi – „Aplink Žemę per 80 dienų“, „Trys muškietininkai“, A. Connan Doyle‘io istorijos apie Šerloką Holmsą... O ką naujesnio pasiūlyti 11–16 metų mokiniui? Vienas ryškiausių šiuolaikinių nuotykių kūrinių, kurį pamilsta dauguma skaitytojų – australų rašytojo Johno Flanagano nuotykių serija „Žvalgo mokinys“.

Nieko keisto, kad ši paprasta, tačiau įtraukianti istorija apie penkiolikmetį berniuką, kiek per žemą ir per liesą būti riteriu, tačiau dėl savo vikrumo ir smalsumo tapusio geriausio karalystės žvalgo mokiniu, patraukė daugybę paauglių visose pasaulio šalyse. Autorius ėmėsi kurti žvalgo mokinio Vilio nuotykius savo dvylikmečiui sūnui, siekdamas pasakatinti jį skaityti. Tad ir rašė taip, kad sūnui būtų įdomu ir norėtųsi vis naujų istorijų. Suveikė stebuklingai – „Žvalgo mokinio“ serijos knygos susilaukė ne tik kritikų apdovanojimų, bet ir džiugiai priimtos skaitytojų.

Išleista šešiolikoje pasaulio šalių pirmoji serijos knyga „Gorlano Griuvėsiai“ tapo viena mėgstamiausių paauglių knygų. Kuriamos „Žvalgo mokinio“ gerbėjų stovyklos ir netgi ruošiamasi pagal knygas statyti filmą – jau šią vasarą planuojama pradėti aktorių atrankas. Ne mažiau žvalgą mėgsta ir Lietuvos skaitytojai – vos pasirodžius šeštajai serijos daliai „Makindo apgultis“, knygą išleidusi vaikų literatūros leidykla „Nieko rimto“ jau susilaukia gerbėjų laiškų, kur nekantriai klausiama, kada pasirodys nauja knyga.

Knygos viršelis/Knyga „Žvalgo mokinys“

Vertybės perduodamos ne tik šeimoje ir mokykloje, mokytis būti sąžiningam, atkakliam ir garbingam galima ir iš knygų. Skaitant svarbiausių dalykų išmokstama nejučia – besimėgaujant mėgstamų personažų nuotykiais, stebint, kaip jie įveikia iškylančias problemas ir kaip elgiasi sudėtingose situacijose. Taip iš lanko šaudantis, arkliu jodinėjantis ir gimtinę nuo priešų ginantis žvalgo mokinys gali ne tik padėti pamėgti knygas, bet ir tapti įkvepiančiu pavyzdžiu.Kodėl Johno Flanagano nuotykių knygos tokios populiarios? Ką vertingo galima pasiimti ar išmokti iš šių lengvų nuotykinių kūrinių? Į šiuos klausimus nejučia atsako pats rašytojas. Jis teigia, kad svarbiausios gyvenimo vertybės jam – ištikimybė, sąžiningumas ir humoro jausmas. J. Flanagano požiūris atsispindi ir jo knygose, kur šalia rimtų klausimų ir pavojingų užduočių visada atsiras vietos šmaikštiems dialogams ir juokingoms situacijoms, kur teisingas pasirinkimas toli gražu ne visada lengvas, tačiau personažų stiprybė, atkaklumas ir atsidavimas savo draugams, bendražygiams ir šaliai padeda ištverti visus sunkumus.