Beveik trečdalis Lietuvos leidėjų jau leidžia skaitmenines ir elektronines knygas, dar 43 proc. tą ketina daryti ateityje. Anoniminėje 73 Lietuvoje veikiančių leidyklų apklausoje daugiau kaip pusė respondentų sako tikintys, kad skaitmeninių knygų rinka augs, tačiau sąlygų sparčiam šuoliui neįžvelgia.
„Mes esame labai įpratę skaityti spausdintas knygas. Naujoji karta auga, ji įpročių turi mažiau, labiau mėgsta skaityti ne tik skaitmenines, bet ir ekranuose, todėl su naująja karta, manau, tas dalykas keisis“, – prognozuoja tyrimo „Skaitmeninė leidyba Lietuvoje 2014 metais“ vadovas Arūnas Gudinavičius.
Pristatydamas tyrimo rezultatus jis sako, kad augimas bus lėtas ir Lietuva nepasieks tokio skaitmeninės leidybos rodiklio (25 proc.), koks yra JAV.
Skaitmeninę leidybą Lietuvoje analizavę mokslininkai pastebi, jog skaitytojai gana noriai skaito skaitmenines ir elektronines akademinių knygų versijas, tačiau laisvalaikio ir pramoginės literatūros skaitytojai mieliau renkasi popierines. Be to, mažos lietuvių kalba leidžiamų knygų rinkos, skaitmeninės leidybos plėtrai kliudo ir įsigalėjęs piratavimas.
Kol kas Lietuvoje nėra įprasta mokėti už elektroninius dalykus
„Ne visi leidėjai yra suinteresuoti tą skaitmeninę knygą pateikti skaitytojui dėl vienos gana paprastos ir suprantamos baimės – jos yra lengvai kopijuojamos, platinamos, sunaikinami apsaugos kodai“, – aiškina Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentas Remigijus Jokubauskas.
Savo knygų skaitmeniniu formatu nenori išvysti ir kai kurie autoriai.
„Ne visi autoriai nori, kad jų knygas leistume skaitmeniniu formatu, nes tai susiję su tam tikromis grėsmėmis, (kad bus nulaužta ir platinama nemokamai). Kol kas Lietuvoje nėra įprasta mokėti už elektroninius dalykus“, – pastebi leidyklos „Baltos lankos“ direktorius Saulius Žukas.
Iki šiol Lietuvoje išleistos 2200 pavadinimų skaitmeninės knygos.
