Jos tęsinys – „Stalinas. Raudonojo caro dvaras“ 2004-aisiais laimėjo British Book Awards Metų istorinės knygos titulą. Rašytojas – Karališkosios literatūros draugijos narys, gyvena Londone. Su autoriumi skaitytojai gali susisiekti per Facebook’ą, o daugiau informacijos rasti adresu www.simonsebagmontefiore.com.
Po šiurpia šios neperprantamos asmenybės ramybe sūkuriavo mirtini nelaimėlio ambicijų ir pykčio verpetai.
Autorius garsiojoje savo knygoje „Stalinas: Raudonojo caro dvaras“ vaizduoja Staliną, dvidešimt įtakingiausių jo didžiūnų ir jų šeimų narius, parodo, kaip jie valdė ir kaip gyveno savo valdžios apogėjuje. Knygoje nepaprastai vaizdingai pateikiama Stalino „dvaro“ kronika – nuo 1929 metų, kai jis buvo džiaugsmingai pripažintas Vadu, iki pat jo mirties. Be to, tai ir tragiškų jo dvariškių likimų, aukštosios politikos, neformalios valdžios ir papročių studija. To lemtingojo laikotarpio, padariusio didžiulę įtaką tolesnei pasaulio istorijai, įvykiai buvo planuojami ten – Raudonojo caro dvare. Todėl tai – įvairiapusiška Stalino biografija; skaitytojas patenka į siaurą išrinktųjų ratą, ir prieš jį atsiveria istorijos teatras. Įvykiai, apie kuriuos esame girdėję, nušvinta kitaip, kai sužinome naujus, anksčiau neskelbtus faktus.
„Stalinas. Raudonojo caro dvaras“ – ne tik rimta ir be galo patraukli mokslinė studija apie vieną žiauriausių visų laikų diktatorių. Tai – ir pamoka, kur gali vesti utopinės idėjos, ir įspėjimas, ką pasauliui reiškia tokia demoniška vienvaldystė, kuria mėgavosi Raudonasis caras.
Simon Sebag Montefiore. Stalinas: Raudonojo caro dvaras. Iš anglų kalbos vertė Vytautas Petrukaitis. – Vilnius: Tyto alba, 2011. – 893 p. [iliustr.] Viršelio dailininkė Ilona Kukenytė.
