Arba mistikos... Kad ir kaip pavadinsim, šioje „Gyvenimo transerfingas“ knygoje puikiai suderinama psichologija, fizikos pagrindai, liaudies sukaupta patirtis, kuri čia paaiškinama moksline kalba, galų gale žmogiška patirtis... Autorius sistemingai veda skaitytoją prie idėjos, kad šis gali valdyti savo gyvenimą, patogia linkme pakeisti realybę, tik reikia suprasti, kad žmogus savyje turi tinkamą energiją, kurią reikia tonizuoti. Kaip? Autorius ir bando pasufleruoti. Skaitytojas turi būti pasirengęs tokioms frazėms: „sąmonės parazitai“, „švytuoklė“, „skaidrės“ ir pan. (tos sąvokos – aliuzija į ankstesnes autoriaus knygas), tačiau net didžiausias skeptikas, priešiškai nusiteikęs panašių metodologijų atžvilgiu, ras tikrai vertingų ir informatyvių dalykų, mat knyga apeliuoja į žmogaus sąmoningas pastangas gyventi pagal savo susikurtus vidinius įstatymus, kurie pakeičia mintis, požiūrį, net mitybą, drauge – ir nepatenkinamą realybę į patenkinamą, kitaip sakant, iš esmės pakeičia gyvenimą.
Taigi, kas šioje knygoje įdomu ir kodėl ji įtraukia skaitytoją? Knygos pagrindas standartinis – autorius atsakinėja į skaitytojų užduodamus klausimus, iš čia atsiranda įvairios situacijos, kurias autorius analizuoja ir, pritaikydamas transerfingo technologiją, bando išspręsti kilusias problemas. Šioje knygoje daug visko sudėta, lai čia būna paminėti tik įdomiausi dalykai.
Knyga pradedama nuo autoriaus noro padėti žmogui tapti savimi pasitikinčia asmenybe, kurios rankose atsidurtų viskas, ko trokšta. Keletas skyrių yra skirta savojo kredo sukūrimui, kitaip sakant, nuostatų, kurių žmogus tvirtai turi laikytis. Tai bene svarbiausia bet kokios panašaus turinio knygos dalis, kai žmogus skatinamas suvokti, kad pakeitus mąstymą, išugdžius valią ir pradėjus veikti ir gyvenimas ima keistis. Na, realistams turėtų būti netikėtos sąvokos kaip švytuoklė, sąmonės parazitai ir kt. Šiek tiek viskas mistifikuotai rodosi, mat autorius teigia, kad mumyse slypi kažkoks įsikūnijimas, kuris mus valdo. Arba... mes valdom tą įsikūnijimą, jei esame sąmoningi... Tiesa tai ar ne, bet svarstyti tokią teoriją tikrai galime.
Skyriuje „Žingsnis iš rikiuotės“ kalbama, kad žmogus turi nebijoti būti kitoks nei visi, kitaip tariant, turi nebijoti tapti individualybe ir gyventi tik pagal savo logiką. Šis aspektas be galo svarbus einant link visavertės asmenybės, tačiau recenzentė nori atkreipti dėmesį į vieną pavojų: visi knygoje sudėti klausiantieji yra vienaip ar kitaip įtikėję Zelando metodika – tai galima lengvai pajausti iš klausimo struktūros. Perspėjimas toks: jei siekiate individualumo ir sąmoningumo, net tokias metodikas, kurios padeda kurti save, vertinkite kritiškai ir aklai nepriimkite.
Pristatau recenzentei labiausiai patikusią knygos dalį... „Pakalbėkim apie keksą“, – sako autorius, t. y. apie... seksą. Kas šiame skyriuje naudinga? Ogi netikėtas požiūris į jį. Mūsų kultūra teigia, kad meilė ir kūniškas artumas yra du neatsiejami dalykai, papildantys vienas kitą. Kol nėra šių elementų simbiozės, nėra ir kokybės. Bet štai ką sako autorius: „Glamonės turi būti švelnios, o seksas – nežabotas. Bet stengtis juos derinti – neverta. Seksą ir meilę geriau laikyti atskirai. Tada viskas pavyks – ir bus įdomu, ir meilė ilgiau tvers.“ (Zelandas, 115) Beveik revoliucija? Drįsčiau pasiūlyti tuo pasidomėti išsamiau. Iš tiesų sugriaunami kai kurie mitai apie intymų dviejų žmonių gyvenimą... Jei toks netradicinis požiūris sudomino ir jus, plačiau apie tai – „Gyvenimo transerfinge“.
Daugiausiai vietos autorius skiria mitybos klausimui. Argumentas paprastas – ką ir kaip mes valgome, taip ir jaučiamės. Kuo geriau jaučiamės, tuo laimingesni esame. Atrodo, viskas jau girdėta? Visgi Zelando transerfingo teorija sako, kad maisto kokybė nulemia ne žmogaus fizinę savijautą, o dvasinę būklę ir tiesiogiai yra susijusi su sąmone. Čia atsiranda ir vandens gėrimo ritualai, gyvo maisto svarba... Na, vertinti turite patys, tačiau iš tiesų pateikiama daug naudingų faktų – kas žino, galbūt atsiras entuziastų, kurie ryšis maitintis tik žaliuoju (visu tuo, kuris nėra termiškai apdorotas) maistu, o vandenį gers išgrynintą keliomis pakopomis. Kad ir kaip ten būtų, nėra reikalo atmesti pateikiamos gyvensenos modelio – teiginiai argumentuoti ir įtikinami. Klausimas: ar paprasta net ir sąmoningam žmogui gyventi vartotojiškoje visuomenėje ir valgyti minimalius, bet sveikus jūsų sielai produktus? Klausimą palikime atvirą.
Apibendrinant Vadimo Zelando knygą „Gyvenimo transerfingas“ reikia pasakyti, kad tai – puiki knyga. Skaitytojas tikrai daug sužinos nauja, o autorius paliks teisę rinktis – tikėti tuo ar ne, priimti ar atmesti. O kur dar šmaikštus autoriaus balsas, subtilus humoro jausmas... Įsivaizduokite, jei ši knyga taps tuo, kas pakeis jūsų gyvenimą? Labai jau romantiškai skamba, bet pabandyti, net jei esate didis skeptikas, tikrai siūlau. Pažįstu vieną tokią skeptiškai nusiteikusią būtybę, kuriai ta knyga net labai pravertė – perskaičius nebenorėjo rūkyti...
