Pirmąsias dvi knygas ji savarankiškai išleido elektroniniu formatu amazon.com svetainėje. Po kelių mėnesių jos debiutinė knyga Tigro užkerėjimas pateko į skaitomiausių skaitmeninių „Kindle” knygų dvidešimtuką. Paskui įvykiai klostėsi žaibiškai. Šiandien pagal šią istoriją kino kompanija „Paramount Pictures“ kuria filmą, kurį ėmėsi režisuoti žymusis režisierius Shekharas Kapuras, išgarsėjęs kino juosta „Elžbieta“ ir pelnęs daugybę apdovanojimų. Lietuvių kalba neseniai pasirodė ketvirtoji serijos knyga Tigro lemtis, kurios su nekantrumu laukė ištikimiausi gerbėjai. Iš viso lietuviškai jau galima skaityti keturias Colleen Houck knygas: „Tigro užkerėjimas“, „Tigro beieškant“, „Tigro kelionė“ ir „Tigro lemtis“.
Ta proga autorė pasidalijo mintimis apie minėtų knygų seriją, rašymą ir gerbėjus.
– Ar visuomet norėjote būti rašytoja?
– Ne, troškau dirbti su kurčiais vaikais. Norėjau būti mokytoja, tačiau viskas susiklostė taip, kad tapau gestų kalbos vertėja. Tuo metu, kai rašiau pirmąsias dvi knygas, dirbau visą darbo dieną.
Pasirinkau baltąjį tigrą kaip savo pabaisą.
– Kaip kilo mintis parašyti „Tigro“ seriją?
– Mane visuomet žavėjo Gražuolės ir Pabaisos motyvas. Pasirinkau baltąjį tigrą kaip savo pabaisą. Baltųjų tigrų tyrinėjimai nuvedė mane į Indiją, nuo ten ir pradėjau savo istoriją. Iš pradžių nieko nežinojau, bet perskaičiau daugybę literatūros, susipažinau su mitologija, rėmiausi Indijos kultūros ekspertų patarimais.
– Kiek įprastai jums prireikia laiko knygai parašyti?
– Apytikriai nuo septynių iki devynių mėnesių. Tačiau knygą „Tigro lemtis“ rašiau pusantrų metų, nes turėjau daug susitikimų su skaitytojais.
– Vienu metu dirbate vieną darbą ar išsyk kelis?
– Vieną. Esu planuotoja. Man patinka turėti planą.
– Ar teko nugalėti kokias nors baimes, kai pirmą kartą sėdote rašyti romaną?
– Tiesiog svarsčiau, ar iš viso galiu tai padaryti.
– Kas yra jūsų agentas ir kaip pavyko iš jo išgauti tą trokštamą „taip“?
– Tai Alex Glassas iš leidybos agentūros „Trident Media Group“. Jis paskambino man. Savo jėgomis buvau išleidusi dvi pirmąsias knygas ir joms visai neblogai sekėsi. Jis susirado mane, perskaitęs daug teigiamų atsiliepimų „Amazon“ svetainėje, ir paskambino. Iš pradžių elgiausi šiek tiek stačiokiškai ir liepiau paskambinti, kai perskaitys knygą, nes jau buvau apdegusi bendraudama su kitais agentais. Man buvo sunku patikėti, kad šiam vyrukui tikrai patiko istorija apie tigrus. Tačiau jis atsakė, kad jau perskaitė knygas ir jam jos patinka. Nuo tada mudviejų bendravimas klostosi tiesiog puikiai.
– Kiek išsiuntėte užklausų dėl knygos išleidimo?
– Niekada neskaičiavau, tačiau nemažai jų išsiunčiau paprastu paštu ir dar daugiau – elektroniniu. Siunčiau užklausas gerus metus ar dvejus.
– Ką patartumėte pradedantiems rašytojams, siunčiantiems užklausas dėl savo knygų leidimo?
– Užklausos vis dar yra geriausias būdas, jei nori, kad pasirinktų tavo knygą ir kad ji būtų išspausdinta, tačiau jei nepasiseka, nieko blogo ir pačiam išsileisti. Aš sau pasakiau, kad būsiu laiminga bei patenkinta, turėdama ir dešimt gerbėjų, ir dešimt tūkstančių.
– Koks jausmas pirmą kartą pamačius savo knygą knygyno lentynose?
– Nuostabus! Geriausia akimirka buvo tada, kai užsukau į knygyną su savo tėvais likus dviem savaitėms iki knygos pasirodymo. Ūmai tėtis susigraudino ir aš atsisukusi išvydau didžiulį plakatą, reklamuojantį knygą „Tigro užkerėjimas“. Tai buvo taip neįtikėtina!
– Kaip susikūrėte bendravimo platfomą? Ar tai padarėte atsiradus agentui, ar anksčiau?
– Šiuolaikiniame pasaulyje būti rašytoju reiškia vaisai ką kita, nei anksčiau. Turi išsyk užsiimti rinkodara. Jauni žmonės nori žinoti, kas tu esi ir ką veiki. Jiems labai svarbu palaikyti ryšį su savo mylimu autoriumi. Kai mokiausi vidurinėje mokykloje, visi mano skaitomi autoriai jau buvo seniai mirę. Tik įsivaizduokite, jei Ernest Hemingway'us arba Edgaras Allanas Poe turėtų savo internetinį dienoraštį. Dabar toks didelis knygų ir autorių pasirinkimas, tad būti jaunu žmogumi ir nuolat skaityti yra tiesiog nuostabu. Kad galėtum palaikyti ryšį su savo skaitytojais, turi susikurti bendravimo platformą ir būdus anksčiau, nei rasi agentą.
– Ar manote, kad socialiniai tinklai padeda skaitytojams atrasti jus?
– Per socialinius tinklus mane susirado agentas. Aš parengiau vaizdo prezentacijas ir taip bendrauju su savo gerbėjais. Jie siunčia laiškus į savo mėgstamus knygynus, kviečia į susitikimus, į mokyklas ir rašo recenzijas. Visa tai padėjo parduoti daug knygų ir atkreipė agento, Holivudo prodiuserio, dėmesį, o paskui pritraukė ir leidėją. Mano skaitytojai dalijasi knygomis su draugais ir šeimos nariais. Niekada neįsivaizdavau, kad sulauksiu tokio palaikymo. Jei ne socialiniai tinklai, nežinau, kaip dar galėčiau paskleisti žinią apie save.
Štai kaip Colleen Houck apibūdina savo seriją:
Kelsė Heis, našlaitė, ką tik baigusi mokyklą Oregone, vasarą nusprendžia padirbėti nedideliame cirke. Ji nė nenutuokia, kad toks menkas darbelis, kaip spragėsių likučių šlavimas po pasirodymų, pakeis jos likimą. Lemtis ją nubloškia į kitą žemyną – nuostabiąją Indiją. Čia ji sutinka pavojingas būtybes, ypatingų galių turinčius žmones, išvysta kerinčio grožio gamtą. Sykiu susipažįsta su dailiais princais, kurie užkeikti būti tigrais. Čia Kelsę netikėtai aplanko meilė.
Knyga užburia skaitytoją, įtraukdama į veiksmo, nuotykių ir romantikos sūkurį. Ji supažindina su mitologiniais motyvais, gėrio ir blogio kova, leidžia patirti meilės ir praradimų skonį. Pati autorė apibūdina seriją, sakydama, jog čia susitinka „Saulėlydžio“ serija ir Indiana Džounsas.
