Susipažinti su įdomiausiais Lietuvos architektūros pavyzdžiais galima nevartant knygų ar enciklopedijų. Ketvirtadienį Kaune pristatyta skaitmeninė paveldo duomenų bazė. Joje aprašyta per tūkstantį istorinių statinių, pateikta archyvinių ir šiuolaikinių nuotraukų, originalių brėžinių. Dalis medžiagos niekur nepublikuota.
Naujienas apie knygas sekite tinkle „Facebook“. Spauskite čia.
„Lietuvoje mes esam dar tokioje stadijoje, kad ne visi šaltiniai publikuoti. Labai dažnai nuėjęs į archyvą pasirašai ant bylos, kurios niekas iki šiol nežiūrėjo ir kuri nežinoma visuomenei. Tai reiškia, kad daugelį dalykų galima kitaip interpretuoti, pavyzdžiui, kuris pirmasis modernistinis pastatas Lietuvoje“, – sakė projekto moderatorius Vaidas Petrulis.
Istorinių šaltinių duomenų bazėje šiuo metu pateikiamos ištraukos iš tarpukario spaudos apie įvairiausius įvykius, asmenybes, faktus, susijusius su Lietuvos architektūra, miestais ir kultūra. Parengti tokius aprašus, pasak bazės kūrėjų, buvo sudėtingiausia.
„Sudėtingiausias darbas – atskirti grūdus nuo pelų: kas yra vertinga, kas nėra vertinga, kas priskirtina prie senojo kultūros paveldo, kas galėtų būti priskiriama sovietmečio laikotarpiui. Visiškai netyrinėta žemė yra paskutinis 20 metų laikotarpis“, – teigia architektas Tomas S.Butkus.
Ateityje duomenų bazė bus nuolat pildoma. Skaitmeninimo projektą vykdo Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas. Darbus finansuoja Lietuvos mokslo taryba.
