Nušautas krašto gubernatorius Muchinas. Po dienos kažkas tyliai pašalina jo vargšę našlę, kai Ina laukia kitame kambaryje. Pačiupusi kažkokius laikraščius, ant kurių Muchino ranka išraityta „Selivestrovai“, jauna moteris sprunka iš nusikaltimo vietos. Rytą „paaiškėja“, kad Muchina mirė ant artimųjų rankų nuo infarkto...
Prasideda varžytuvės dėl gubernatoriaus sosto. Kol vietiniai renka kozirius, pasirodo rimčiausias kandidatas – oligarchas Aleksandras Jastrebovas. Žiūrėdama reportažą Ina su siaubu atpažįsta atsitiktinį meilužį, kuris prieš porą dienų Maskvoje „guodė“ ją po skyrybų su vyru. Ina su siaubu suvokia, kad dėl nieko negali būti tikra, niekuo negali pasitikėti, nes yra įtraukta į kažkokį nesuprantamą žaidimą. Reikia pergudrauti priešininką, kol jos pačios nesunaikino. Jei tik žinotų, ką...
Apie autorę
Tatjaną Ustinovą (1968 m.) teisėtai vadina pirma iš geriausių. Jos plunksnai priklauso 26 detektyvai, kurių didžioji dalis ekranizuota, tarp jų ir „Pirmoji karalienės taisyklė“, o autorė nuolat patenka tarp trijų skaitomiausių Rusijos rašytojų. Iš tiesų kiekviena jos knyga – atskiras kūrinys, vertas užimti vietą geriausių detektyvų lentynoje. Paini intriga, gyvi, „tikri“ veikėjai, puiki kalba, organiškas siužetas – ir perskaitęs vieną T. Ustinovos detektyvą nevalingai ieškai kito, kur viskas pagal klasikinius detektyvo žanro kanonus ir kartu kitaip, nes būtinai atsiranda vietos romantiškai istorijai.
