Trečiadienį Vyriausybė pritarė alkoholio prieinamumą ribojančioms įstatymo pataisoms, pagal kurias ne tik keistųsi alkoholio pardavimo laikas, būtų uždrausta alkoholio reklama, o svaigiųjų gėrimų įsigyti būtų galima tik sulaukus 20 metų, bet ir būtų uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais masinių renginių, švenčių, koncertų metu. Nors galutinį sprendimą dėl alkoholio ribojimų dar turės priimti Seimas, tokie planai jau dabar kelia susirūpinimą muzikos festivalių organizatoriams. Ilgametę festivalių organizavimo patirtį turintys rengėjai baiminasi dėl tokiais būdais žlugdomo verslo.
Svarsto planus kraustytis į Latviją ar Lenkiją
Socialiniuose tinkluose pasipylė žinutės, kuriose festivalių organizatoriai piktinasi būdais, kuriais sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nori blaivinti tautą.
Sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“ net pareiškė, kad jei įstatymas bus priimtas – renginys kraustysis į Latvijos arba Lenkijos pasienį, nes festivalininkai neva turi turėti teisę be širdies graužaties pasivaišinti bokalu kitu.
Sunkiosios muzikos festivalis „Kilkim žaibu“ net pareiškė, kad jei įstatymas bus priimtas – renginys kraustysis į Latvijos arba Lenkijos pasienį, nes festivalininkai neva turi turėti teisę be širdies graužaties pasivaišinti bokalu kitu.
Panašios nuomonės laikosi ir kitų didžiųjų šalies festivalių organizatoriai. Ir nors kraustytis neketina, šiandien jau suka galvas, keldami klausimą „kas būtų, jeigu būtų?“.
„Tikrai nesame už šalies girdymą. Nors daug metų dirbame, kad užtikrintume lankytojų saugumą renginiuose, kontroliuotume alkoholio patekimą į renginius, investuojame į saugumo infrastruktūros kūrimą, niekam nekilo mintis prieš naujus draudimus ateiti ir paklausti – o ką jūs apie tai manot ir ką jūs siūlot daryti?“ – feisbuke rašė festivalių „Bliuzo naktys“, „Roko naktys“, „Galapagai“ vadovas Algirdas Barniškis-Blėka.
Jis stebisi, kad priimdami tokius sprendimus valdžios atstovai nėjo į dialogą su festivalių asociacija, Lietuvos festivalių aljansu.
„Pikta, kai kalbama apie tai, kad tokiose šalyse kaip Danija, Švedija ar Norvegija organizuojamuose festivaliuose neprekiaujama alkoholiu. Tai yra visiškas melas. Mes taip pat esame prieš alkoholį, suprantame, kad jis kartais pridaro bėdų, tačiau su tuo kovoti reikia protingai. Kolegos iš užsienio labai stebisi, ir juos suprantu. Kaip mes galime atimti laisvę rinktis patiems? Juk ne Sovietų Sąjungoje gyvename“, – 15min kalbėjo 25-erių metų festivalių organizavimo patirtį turintis A.Barniškis-Blėka.
Pasak jo, reikia atskirti pačias pramogas: viena, kai žmonės vyksta į nemokamus miesto renginius, ir visai kas kita – kai už juos moka pinigus, kai patys renkasi, kaip praleisti savo laisvalaikį. „Gal tuomet drauskime ir į barus eiti, į restoranus? Gal išvis – uždrauskime ir muziką? Mūsų šūkis – „Laisvė rokenrolui!“ – sakė pašnekovas.
A.Barniškis-Blėka tokius sprendimus vadina sąmoningu verslo žlugdymu. Neva valdžia ne tik pati grūda į lėktuvus jaunus žmones emigruoti, bet ir atima duoną iš festivalių rengėjų, muzikantų – jie vasarą tiesiog nebeturės kur groti.
Jo nuomonei pritaria ir Anykščiuose organizuojamo bardų festivalio „Purpurinis vakaras“ direktorė Alina Semionova.
Pasak jos, ne paslaptis, kad alkoholiu prekiaujančios įmonės labai prisideda prie festivalio finansavimo, todėl tą praradus neabejotinai kris festivalio kokybė.
„Suprantame, kad festivalis nišinis, tačiau jis jau turi užsiauginęs savo gerbėjų ratą. Priėmus tokius sprendimus festivalio kokybė tikrai nukentės: bus prastesnis garsas, prastesnis vaizdas, mažiau žmonių pasieks reklama“, – tikino ji.
A.Semionova taip pat ragina atskirti viešus miesto ir mokamus renginius, į kuriuos neva susirenka labai skirtingos žmonių auditorijos. „Būkim teisingi, bet į miesto šventes ateina visokių, įvairių polinkių turinčių gyventojų. Visai kiti renginiai yra tie, į kuriuos patenkama su bilietais, kurie aptverti tvoromis, kuriuos prižiūri apsauga. Tokiais atvejais gal gali žmogus leisti sau nusipirkti nestipraus alkoholio ir tvarkingai pabūti savo kompanijoje?“ – retoriškai klausė ji.
Ieškotų kitų galimybių
Kad alkoholio apribojimai stipriai kirstų finansiškai, neabejoja ir „Visagino country“ atstovė, miesto merė Dalia Štraupaitė. Pasak jos, viena iš didžiausių alų gaminančių bendrovių jau ilgus metus yra svarbus festivalio rėmėjas, į nuo 1991 metų organizuojamą renginį įnešęs didžiulį indėlį.
„Baisu ir pagalvoti, kas būtų, tačiau, žinoma, ieškotume kitų galimybių. Nors pastaraisiais metais festivalyje viskas vyksta labai kultūringai, mažai tokių bepamatysi, kurie sėdi užstalėje atsukę nugaras į sceną – žmonės džiaugiasi festivaliu“, – 15min sakė D.Štraupaitė.
Savo nuomonę socialinėje erdvėje išsakė ir „Kilkim žaibu“ festivalio organizatorius Daividas Kurlis. Feisbuke jis pasidalino laišku, kuriame rašė: „Festivalyje „Kilkim žaibu“ alus buvo ir bus!“
Pasak jo, problema – tikrai aktuali ir ją drauge su kitų festivalių organizatoriais bus bandoma kažkaip spręsti, o jei jau nepavyks, tuomet bus imamasi kitų sprendimų.
„Būkite tikri, festivalis tikrai nieko nedarys, kas prieštarautų Lietuvos įstatymams. Bet vis vien teigiame, kad ir kas benutiktų, festivalyje „Kilkim žaibu“ alus visada bus! Jei bus uždrausta prekyba – mes branginsime bilietus ir žiūrovus vaišinsime nemokamai! Jei bus uždrausta vaišinti – mes festivalį iškelsime 1 km už Lietuvos sienos į Lenkijos arba Latvijos pusę ir pakviesime jus pasivaišinti taip, kaip vaišina Europoje!“ – feisbuke rašė jis.
