M.Barkauską muziką traukė nuo pat mažens, bet muzikos mokyklos jis nelankė. Ryžto ir smalsumo vedamas jis pasirinko simfoninio orkestro dirigento profesiją. „Neturėjau specialaus muzikinio pasiruošimo, todėl patekimas į konservatoriją buvo gana netikėtas, – prisipažįsta M. Barkauskas. – Daug ir intensyviai mokiausi, kartais būdavo sunku, bet visuomet nugalėdavo beprotiškas smalsumas pažinti naują kūrinį, mokytis jį interpretuoti, perteikti partitūroje slypinčius jausmus orkestrui bei publikai.“
Daugiau nei 8 metus jaunasis dirigentas mokėsi pas prof. J.Domarką. M.Barkauskas šią patirtį įvardija kaip vieną vertingiausių: „Tai yra neįkainuojamos pamokos ir žinios. Viskas, ką šiandien turiu ir esu pasiekęs – dirigavimo technikos išmanymas, žinių bagažas, psichologija – yra kryptingo darbo rezultatas, kurio siekimui ilgus metus vadovavo maestro“. Dar ir dabar prof. J.Domarkas stebi jaunojo dirigento repeticijas, negaili jam patarimų.
Per savo karjerą M.Barkauskui teko diriguoti ne vienam skirtingos sudėties ir paskirties orkestrui: operos ir baleto, muzikiniam, kameriniam, simfoniniam. Pasak jaunojo dirigento, ši įvairovė vertinga tuo, kad kas kartą tenka dirbti su skirtinga medžiaga, skirtingais žmonėmis, atrasti būtent tam stiliui geriausią skambesį, tai taip pat padeda plėsti savo repertuarą. Vieno konkretaus kūrinio, kurį norėtų atlikti, M.Barkauskas išskirti negali, nes kiekvienas jų – tarsi sena, gera knyga, kurią kas kartą perskaitęs atrandi vis kažką naujo.
Paklaustas, kas jį labiausiai įkvepia, jaunasis dirigentas nesusimąsto – tobulumas ir kokybė. Pasaulyje tiek daug gražių dalykų... „Tiksliai apibrėžti, kas tai yra, pakankamai sunku: tobulumo atspalvių yra įvairių, jis nėra nekintantis dydis, juk esant vienos emocinės būsenos, tobulai gali skambėti vieni niuansai, kitos – visiškai skirtingi. Svarbiausia surasti kelią į interpretaciją, sugebėti įtikinti muzikantus ir siekti to skambesio kuris yra arčiausiai esamos būsenos“, – tvirtina M.Barkauskas. Vadovaudamasis jausmais dirigentas sudarė ir artėjančių koncertų repertuarą.
Juk esant vienos emocinės būsenos, tobulai gali skambėti vieni niuansai, kitos – visiškai skirtingi. Svarbiausia surasti kelią į interpretaciją, sugebėti įtikinti muzikantus ir siekti to skambesio kuris yra arčiausiai esamos būsenos, – tvirtina M.Barkauskas.
Vasario 1 d. koncerte skambės nuotaikingas Rodiono Ščedrino Pirmasis koncertas orkestrui, dar vadinamas „Išdaigiškomis čiastuškomis“, šiuolaikinio anglų kompozitoriaus Gavino Bryarso koncertas kontrabosui „Atsisveikinimas su Sankt Peterburgu“ bei savo lyriškumu išsiskirianti Johanneso Brahmso Antroji simfonija.
Rengdamas šio koncerto programą, M.Barkauskas teigia vadovavęsis kontrasto principu – per pakankamai trumpą laiką nuskambės keli visiškai skirtingos nuotaikos kūriniai. Dirigentas neabejoja, kad būtent dėl šio kontrasto kiekvienas atėjęs į koncertą ras kažką artimo sau. Koncerte gros Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, solistas – kontraboso virtuozas Donatas Bagurskas, dainuos „Vilniaus“ choro vyrų grupė.
Taip pat kontrastingas, bet kiek linksmesnio repertuaro vasario 9 d. koncertas visai šeimai. „Sekmadieniniai koncertai filharmonijoje neturėtų įpareigoti. Tai žinodamas, stengiausi surinkti atskirų kūrinių epizodus, padaryti geros muzikos kratinį, – sako M.Barkauskas. – Šio koncerto tema yra simfoniniai šokiai. Tai nebus tik graži ir greita muzika, čia kiekvienas šokis turės savo prasmę.“ Koncerte skambės kompozitorių Manuelio de Fallos, Piotro Čaikovskio, Georges’o Bizet, Amilcare‘s Ponchielli, Gabrielio Fauré, Aramo Chačaturiano, Eriko Satie, Johanneso Brahmso kūriniai.
Abu koncertai įvyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos salėje.
