– Kaip susibūrė „Arklio galia“?
Vidmantas: Iš pradžių buvo Jamesas Wattas, kuris sukūrė garo mašiną ir tam, kad ją parduotų brangiau, sugalvojo tokį dalyką, kaip „arklio galia“.
Žilvinas: Mums tai pasirodė juokingas pavadinimas grupei, nuo to viskas ir prasidėjo – užėjo noras pabandyti groti muzikiniais instrumentais. Pamatėm, kad tuometinėms Vilniaus grupėms tai nelabai sekasi ir nusprendėm, kad mes galim geriau. Tuo metu dar buvome dešimtokai, bet jau po pusės metų nuo susibūrimo reguliariai grojome baruose, o į koncertus susirinkdavo pažįstami iš popamokinių būrelių.
Užėjo noras pabandyti groti muzikiniais instrumentais. Pamatėm, kad tuometinėms Vilniaus grupėms tai nelabai sekasi ir nusprendėm, kad mes galim geriau.
– Koks buvo blogiausias koncertas iš tų laikų?
Žilvinas: Dažnai jau pati koncerto idėja būdavo pasmerkta, pavyzdžiui, koldūnų valgymo čempionatas.
Vidmantas: Dar vienas įsimintinesnių pasirodymų – mažas neaiškus festivalis Juodšilių kultūros centre, grojome kartu su dar keturiomis grupėmis.
Žilvinas: Koncerto metu buvo apie 20 žiūrovų ir visi – forsai. Bandėme sugroti koncertą įsikandę nepridegtas cigaretes – iki pasirodymo galo jos visos buvo sumaitotos.
– Jūsų atliekamos muzikos žanrai nuolatos keitėsi.
Vidmantas: Pradžioje atlikdavom bliuzo gabalus su pasikartojančiais juokais apie žmones. Pirmojo albumo medžiagą ištisai kartojome tris metus.
Žilvinas: Toliau sekė judėjimas nuo bajerių prie absurdo...
Tomas: ...buvo ieškojimų, gal netgi chaoso laikotarpis – lyg ir žinojom, kas, kaip ir ką norėtų groti, tačiau nelabai pavykdavo tai padaryti visiems drauge. Repeticijų metu nebuvo nei tekstų, nei akordų – ką turėjom ar jautėm, tą ir grojom, atsirado daugiau laisvės, triukšmo. Nešnekėjome, tarpusavyje bandėme bendrauti muzika. Muzika pasidarė šiek tiek piktesnė, pasidarė daug įdomiau groti.
Buvo ieškojimų, gal netgi chaoso laikotarpis – lyg ir žinojom, kas, kaip ir ką norėtų groti, tačiau nelabai pavykdavo tai padaryti visiems drauge. Repeticijų metu nebuvo nei tekstų, nei akordų – ką turėjom ar jautėm, tą ir grojom, atsirado daugiau laisvės, triukšmo.
– Ar galiausiai tos paieškos baigėsi?
Žilvinas: Ieškojimai vyksta ir dabar, tačiau gal ne taip ekspresyviai kaip 2009–2010 metais. Nedaug pasikeitėm, bet dabar žinom, kaip kas turi skambėti.
Vidmantas: Kalbamės ne tik muzikaliai, bet ir žodžiais ar ženklais.
Marius: Šiuo metu esame visokio roko grupė – grojam tai, kas papuola ir patinka.
– Kokios temos vyrauja Jūsų tekstuose? Kaip pristatytumėt save tiems, kuriems nepasitaikė progų jus išgirsti?
Žilvinas: Dauguma tekstų apie mus pačius – „Arklio galią“, Vilnių ir Vido šunį.
Marius: Na ir mirtį. O pati muzika... psichodelinis rokas.
– Kas Jus labiausiai įkvepia?
Žilvinas: Lietuvos muzikinėje scenoje labiausiai groti įkvepia tos grupės, kurias išgirdus kyla noras groti „tik ne taip“. Šiaip turim daug mėgstamų atlikėjų, aišku, dažniausiai senų ir užmirštų.
– Muzikinės karjeros pradžioje atlikote daug koverių, dažnai vertėt žinomų dainų tekstus, taikėt aranžuotes.
Vidmantas: Gal tik „Ei, Juozai” (pagal Jimi Hendrix - Hey Joe, aut. pastaba) buvo išverstas tekstas, dar „Šok šok į radiją“ gabalėlis (Joy Division - Transmission), bet irgi juokais įterptas.
Žilvinas: Bandėm atlikti grupių „Senas kuinas“ bei „Ir visa tai, kas yra gražu, yra gražu“ koverius. Būdavo linksma – grodami „Mirtį prie televizoriaus“ daužėm gitaras Užupio gimnazijoj iki kraujų – vienas iš mūsų su styga susipjaustė ranką.
Tomas: Dabar nebesugebam groti paprastai.
– Yra vienas Jūsų dainos „Aš lochas“ koveris. Kaip jį vertinate?
Žilvinas: Šiek tiek susierzinom, kad kažkam patinka ta daina. Apmaudu, kad visą muzikinį prikolą išėmė ir paliko tik žodžius, bet tegul groja. Svarstom, kad reikėtų kaip nors visus apgauti, jog ne mes, o ta grupė sukūrė šią dainą. Jiems labiau tiktų.
Planuojame iki metų galo tapti geriausia grupe Lietuvoje. Roko. <...> Lietuvoje mažai geresnių, bet dar yra.
– Pavasarį šventėt dešimtą grupės jubiliejų, kodėl sugalvojot jį paminėti?
Žilvinas: Negrojom daug laiko, tad ieškojom dingsties visiems susiburti drauge. Pamatėm, kad greitai bus 2006 metais įrašytų dainų „Man patinka tas čiūvas“ ir „Atsisveikinimo daina“ jubiliejus, tad nusprendėm suorganizuoti keturis koncertus panašiu laiku, kovo viduryje. Buvo labai smagu, kelis mėnesius tiek ruošėmės, o turas išvis buvo pilnas džiaugsmo. Solinių koncertų laikas jau buvo seniai pribrendęs. Per vieną savaitę surengėm 4 pasirodymus, jautėmės tokie svarbūs. Nuo to laiko nuolatos koncertuojam, šiemet jau surengėm 15 koncertų.
– Ar turit kitokių planų? Kokią matot savo ateitį?
Žilvinas: Planuojame iki metų galo tapti geriausia grupe Lietuvoje. Roko. Per Naujuosius metus sakėm, kad tapsim 2016 metų karščiausia roko grupe – karštumas pasiektas, dabar reikia būti geriausia. Lietuvoje mažai geresnių, bet dar yra. Artimiausiu metu pasirodys naujas mūsų albumas, kurio visos dainos jau įrašytos, bet apie jį kol kas dar nieko nepasakosim.
– Viename koncerte minėjote, kad turėtų būti ir 20-asis jubiliejus. Kokie planai jam?
Vidmantas: Pasidaryti video projekcijas. O jei rimtai, tai planuojame koncertą Siemens arenoje – bus tokia jaukiai apleista menininkų vietelė.
– Ko galėtumėt palinkėti savo klausytojui?
Marius: Kantrybės, nes teks iškęsti dar daug koncertų ir albumų.
