Lininėmis suknelėmis ir žalvariniais auskarais pasipuošusios merginos, tautiniais drabužiais šviečiančios senolės, darbine apranga nesismulkinantys kalviai ir kiti amatininkai vilniečiams bei miesto svečiams pasiruošę parodyti ir papasakoti apie darbus, kuriais senovėje užsiimdavo protėviai.
Lankytojai galės pamatyti, o gal ir įsigyti ypatingų medinių dirbinių: nuo dubens iki raižytos komodos, galės susipažinti su įvairių formų plytomis, kurias liejo senoliai, turės progą pasimatuoti iš odos išdirbtą apavą, pamatyti iš geležies nukaldintus dirbinius.
Nuo pat pirmųjų mugės akimirkų didžiausio miestelėnų susidomėjimo sulaukė senosios medicinos kampelis, kuriame buvo galima išvysti džiovintų rupūžių, gyvačiukų ir kitų paslaptingų vaistų. Jų savininkė pasakojo, nuo kokių ligų labai padeda džiovintos rupūžės, kad jas sutrupinus labai gerai skalauti gerklę. Šių jau egzotika tapusių patarimų įdėmiai klausėsi pro šalį einančios moteriškės, kurios tiesiog negalėjo nesustoti.
1495 m. Šv.Baltramiejaus dienos (rugpjūčio 24-osios) išvakarėse Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras patvirtino pirmojo Vilniaus cecho statutą. Nuo tada ši diena Vilniaus amatininkams tapo ypatinga – svarbiausios cechų iškilmės vykdavo būtent per Šv.Baltramiejų. Todėl šiais metais programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ sugalvojo atgaivinti Baltramiejaus mugę.
Penktadienį ir šeštadienį visi smalsuoliai galės susipažinti su vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso epochos amatais, dalyvauti organizuojamuose žaidimuose ir kitose atrakcijose.
