Metų laikų temos vaizdavimas pasitelkiant konceptualias įžvalgas yra gana retas reiškinys lietuviškoje fotografijoje.
Meninę fotografijų seriją „Ledo inkliuzai“ autorius pradėjo kurti 2005 metais Vilniuje ir su pertraukomis tęsia iki šiol. Užsienyje ši fotografijų serija pristatoma pirmą kartą. Menininko kūrybai didelės įtakos turėjo domėjimasis Rytų šalių kultūra, kelionės po Indiją, jis taip pat fotografuoja vietinius gyventojus ir vietoves.
Fotomenininkas Alis Balbierius filosofiniam pasakojimui pasitelkia skirtingas menines raiškos priemones bei simbolius, ledo inkliuzas ir jame sustingusi figūra, daiktas, augalas tampa pasakojimu apie buvimą ir prasmę. Šiame pasakojime svarbi yra laiko tema, kurią įprasmina fotografijoje pasikartojantis laikrodžio motyvas, simbolizuojantis sustabdytą, o galbūt prabėgusį laiką. Kuriant šią fotografijų seriją pasitelkiama koliažinė, asambliažinė technika, todėl dažna fotografija kelia nemažai aliuzijų su tapyba, scenografiniais efektais. Ledo inkliuze sustabdoma būties akimirka, kartais preciziškai minimalistinė, kartais provokatyviai siurrealistinė.
Dažnu atveju naratyviniame ledo inkliuzų pasakojime išreiškiamas ne tik filosofinis, tačiau ir poetinis autoriaus požiūris į šią temą, jis atskleidžiamas per konkrečią detalę: žmogaus figūrą primenantį lėlės kūną, paukščio sparną, erškėtrožės uogas, suskilusio laikrodžio detalę. Kiekvienoje fotografijoje yra svarbi ne tik sušalusio ledo faktūra, bet ir jame įšalęs daiktas ar jo fragmentas. Aliaus Balbieriaus fotografija išsiskiria ekspresija, poetiniu pavadinimu („Žiemos haiku“, „Viduržiemio natiurmortas“).
Paklausus Alio Balbieriaus, kaip kilo idėja sukurti šią fotografijų seriją, menininkas atsakė: „Idėja kurti šią fotografijų seriją kilo labai paprastai, stebint daiktus, pasaulį, pamačius kažkokius įšalusius metalinius daiktus lede bei jų formas. Pradėta sąmoningai įšaldyti į ledą įvairius daiktus, komponuojant juos asambliažo principu, panašiai kaip dailė, todėl ši fotografijų serija turi nemažai aliuzijų su tapyba. Daiktai paveikti kosminio, begalinio šalčio, šiukšlės ir daiktai, turintys įvairių prasmių, net „filosofijos“. Serija susijusi su gamtos laikais – jai reikia žiemos, šalčio, erdvės, kartais inkliuzai dedami, statomi peizaže, ant veidrodžių, įvairiam natūraliam apšvietime.“
Alis Balbierius gimė 1954 10 01 Šlepščiuose, Biržų rajone. Vilniaus pedagoginiame institute studijavo biologiją. Jis yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir Lietuvos rašytojų sąjungos narys, 2005 metais jam suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 1990 metų A. Balbierius aktyviai dalyvavo žaliųjų judėjime. 1978-1981 metais dirbo Ventės Rago ornitologijos stotyje. 1982-1992 m. laikraščio “Komjaunimo tiesa” korespondentas, “Viltis” skyriaus redaktorius. 1992-1993 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ skyriaus redaktorius. 1993-1996 m. laikraščių „Valstiečių laikraštis“, „Vilniaus tribūna“, „Gimtasis kraštas“, „Žalioji Lietuva“ korespondentas ir redaktorius. Menininkas organizuoja fotografijos parodas, leidžia poezijos knygas, šiuo metu gyvena ir kuria Biržuose.
